Plačiau apie tai, kokie apsinuodijimai yra dažniausi ir kiek čia būna kaltas alkoholis, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabija Laubner Sakalauskienė.
Ji pažymėjo, kad nepriklausomai nuo metų laiko, apsinuodyti galima labai įvairiomis medžiagomis – alkoholiu ir jo surogatais, vaistiniais preparatais, psichiką veikiančiomis medžiagomis, buitinės chemijos produktais, dujomis, maistu ir kt.
„Labiau būdingi šiltajam sezonui yra apsinuodijimai grybais ar uogomis, gyvačių įkandimai, tačiau didžiąją dalį visų apsinuodijimų vis dar sudaro alkoholio toksinis poveikis“, – konstatavo ji.
Gilios alkoholio vartojimo tradicijos
Gydytoja neslėpė Lietuvoje alkoholio vartojimo tradicijos yra gilios, o tiek pagal išgeriamo alkoholio, tiek pagal savižudybių statistiką esame tarp liūdnai pirmaujančių šalių pasaulyje.
„Mūsų šalyje yra susiformavusi alkoholio vartojimo per šventes kultūra, todėl gydytojai toksikologai jau yra įpratę prie padidėjusio pacientų srauto šventiniais laikotarpiais, ilgaisiais savaitgaliais.
Bet norėčiau pastebėti, kad RVUL Toksikologijos centre nėra gydomi tiesiog alkoholio padauginę žmonės, mes neteikiame išblaivinimo paslaugų, todėl toli gražu ne kiekvienas alkoholiu apsinuodijęs pacientas atsiduria ligoninės palatoje“, – komentavo G. Laubner-Sakalauskienė.
Ji nurodė, kad stacionariniam gydymui dažniausiai nukreipiami asmenys, kuriems dėl ūminio ar lėtinio alkoholio vartojimo išsivysto rimtų sveikatos sutrikimų ar net kyla pavojus gyvybei, arba kai pagalbos ieško pacientai, norintys gydyti ilgalaikę priklausomybę.
„Vertinant statistinius duomenis, per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų ligoninėje dėl alkoholio toksinio poveikio buvo gydomi 449 pacientai, o dar 44-iems apsinuodijimas alkoholiu buvo gretutinė diagnozė. Praėjusiais metais šio laikotarpio skaičiai buvo kone perpus mažesni – stacionare dėl alkoholio toksinio poveikio gydėsi 238 pacientai, tad tendencijos, deja, nėra džiuginančios“, – apgailestavo gydytoja.
Esmė – ne alkoholio stiprumas, o kiekis
Paklausta, mitas ar tiesa, kad silpnesni alkoholiniai gėrimai negali sukelti ūmių rimtų pasekmių, toksikologė priminė, kad kai į ligoninę atvyksta alkoholiu apsinuodijęs pacientas, jo būklę vertiname ne pagal tai, kokio stiprumo alkoholį jis vartojo, tačiau skaičiuojame į organizmą patekusių standartinių alkoholio vienetų kiekį.
„Standartinį alkoholio vienetą sudaro 10 g gryno etanolio, nepriklausomai nuo to, iš kokio konkrečiai alkoholinio gėrimo jis gautas. Žinoma, priklausomai nuo alkoholinio gėrimo stiprumo ir sudėties, jo poveikis organizmui gali šiek tiek skirtis.
Tarkime, gazuoti gėrimai rezorbuojami greičiau, todėl ir apsvaigimas pajuntamas anksčiau. Nuo stiprių gėrimų taip pat apsvaigstama greičiau, nes staigiau padidėja alkoholio koncentracija organizme. Bet labiausiai savijautą veikia išgerto etilo alkoholio kiekis. Įtakos taip pat turi individualūs anatominiai skirtumai, nes yra žmonių, kurių organizmas prasčiau skaido etanolį, o pasitaiko ir visiškai netoleruojančiųjų alkoholio“, – pastebėjo gydytoja.
Saiko stoka pasibaigia ir mirtimi
Neretai bėdų sukelia ne vien alkoholio padauginimas, bet ir šalia vartojamas netinkamas maistas. Pašnekovė teigimu, tiek valgant, tiek geriant didžiausia rizika yra saiko neturėjimas.
„Jis kenkia visiems, bet ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių patologijų. Tiesa, vieną itin žalingą derinį galima išskirti. Tai – riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis. Jų vartojimas kartu gali sukelti ūminį pankreatitą – kasos uždegimą, kuris kartais pasibaigia ir mirtinais atvejais“, – pabrėžė G. Laubner-Sakalauskienė.
Pasiteiravus, ar pankreatitui išsivystyti pakanka vien tokio nedėkingo maisto ir alkoholio „derinio“, ar jau turi prieš būti tam tikrų sveikatos sutrikimų, gydytoja įvardijo kelias priežastis.
„Dažniausios ūminio pankreatito priežastys yra tulžies pūslės ar tulžies latakų akmenys, dvylikapirštės žarnos ligos, įvairios infekcijos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nesaikingas riebalų vartojimas. Bet net iki 20 proc. atvejų pankreatito priežastis išlieka neaiški, todėl jis gali ištikti net ir iki šiol, atrodytų, jokių sveikatos problemų neturėjusį žmogų“, – įspėjo ji.
Ženklas, kad būtina skubėti pas medikus
Kokie simptomai apsinuodijus rodytų, kad reikia kuo greičiau skubėti pas medikus ar kviesti greitąją pagalbą?
Pašnekovė nurodė, kad pagrindiniai apsinuodijimo maistu požymiai yra pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, karščiavimas.
„Šie simptomai paprastai praeina per 1–2 paras. Jei viduriuojama ar vemiama be pertraukos ilgesnį laiką, organizmas gali dehidratuoti, sutrinka elektrolitų pusiausvyra, o tokia būklė jau gali būti pavojinga ir greičiausiai ją prireiks koreguoti intraveninėmis lašinėmis ligoninėje. Jei apsinuodijus savijauta vis blogėja ar simptomai nepraeina per dvi paras, reikia kreiptis į medikus“, – sakė G. Laubner-Sakalauskienė.
Apsinuodijimą alkoholiu išduoda sutrikusi koordinacija, traukuliai, netolygus ir sulėtėjęs kvėpavimas, žema kūno temperatūra, pamėlusi oda, sąmonės praradimas. Apsinuodijus kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, priklausomai nuo medžiagos, gali pasireikšti stimuliuojantis arba slopinantis organizmą poveikis, kai kurios medžiagos sukelia haliucinacijas.
Kaip iškylauti saugiai?
Gydytoja kartu priminė, kad pagrindinė prevencija žarnyno infekcijoms yra rankų higiena, tinkamos maisto ruošimo ir laikymo sąlygos.
„Nevalgykite pasenusių maisto produktų, nerinkite nežinomų grybų, neragaukite nuodingų uogų. Pavojinga maisto taroje laikyti buitinės chemijos priemones. Turėjome ne vieną atvejį, kuomet nuodingas skystis – pvz., langų ploviklis, dažų tirpiklis, stabdžių aušinimo skystis ar pan. – buvo perpiltas į vandens ar gaiviojo gėrimo butelį ir žmogus netyčia iš jo atsigėrė.
Na, ir žinoma, klasikinis patarimas, nuolat kartojamas gydytojų, bet mažai paisomas pacientų – saikingai mėgaukitės maistu ir alkoholiniais gėrimais“, – patarė ji.
