„Kai prasideda kepsninių sezonas, nudegimų visada padaugėja. Žmonės mėgsta kepsnines ir laužus kurti pasinaudodami degiu skysčiu, tačiau jis yra labai pavojingas ir turėtų būti nenaudojamas“, – sako gydytojas V. Vaitkus.
Kuo pavojingas degus skystis?
Pasak Terminių traumų skyriaus vedėjo, degus skystis yra sukurtas anglių briketams kurti, o Lietuvoje jis yra naudojamas ne pagal paskirtį ir kartais baigiasi skaudžiais nudegimais.
„Lietuvoje degus skystis toks populiarus, kad jo galima rasti kiekviename prekybos centre, bet yra būdų, kaip greičiau užkurti ugnių ir be jo – tam yra pakuros, specialios degiosios tabletės. Degusis skystis yra skirtas naudoti su anglių briketais – užpylus skysčio reikėtų palaukti 30 minučių, kol jis susigers, o tada tą briketą uždegti
Kai ugnis menkai dega, lietuviai mėgsta tiesiai iš butelio pilti degų skystį ant ugnies. Butelis yra plastikinis. Kai spaudžiamas butelis yra apipilnis, jo sienelėms grįžtant į savo įprastą formą į butelį traukiamas oras, o kartu su juo ir ugnis.
Taip butelis rankose sprogsta, užsidega drabužiai ir žmonės smarkiai nudega. Dažniausiai nuo to nukenčia jauni žmonės. Be to, tai yra visiška chemija. O ir kepsnio ar šašlyko skonis ir kvapas būna kitoks su degiu skysčiu nei kepant be ko“, – sako gydytojas.
Ką daryti nudegus?
Visgi, jeigu nusideginote kurdami laužą ar kepsninę, pirmiausia reikėtų skubiai įsivertinti patirtos traumos dydį. Jeigu ranka tik paraudusi, užteks tik atšaldyti pažeistą vietą, o jeigu toje vietoje yra žaizda ar kyla pūslė, reikėtų kreiptis pagalbos į medikus.
Gydytojas V. Vaitkus paaiškina, kad yra keturi nudegimo laipsniai:
I laipsnio nudegimas patiriamas per ilgai kaitinantis saulėje ar apsiplikius karštu vandeniu.
II a laipsnis nudegimas nustatomas tuomet, kai toje vietoje atsiranda pūslė.
II b laipsnis nudegimas nustatomas sprogus pūslei ir atsiradus žaizdos apanglėjimui.
III laipsnis nustatomas tada, kai nudega didelis odos plotas ir nudegimas yra giliai paveikęs odos sluoksnius.
„Pirmiausiai nudegusią vietą reikėtų kišti po vandeniu. Manoma, kad vanduo sumažina nudegimą vienu laipsniu, tačiau vietą reikia šaldyti 20-30 minučių.
Dar vienas dalykas, jeigu užsidegė rūbai ir užgesinus ugnį jie yra prilipę prie odos, šiukštu nebandykite jų nulupti, nes galite tik dar labiau pabloginti situaciją. Tokiu atveju reikėtų kuo skubiau važiuoti į ligoninę. Ten gydytojai galės įvertinti situaciją ir nustatyti, kokia žala yra padaryta.
Kai žmogus turi delno dydžio nudegimą, jis laikomas 1 proc. viso žmogaus kūno nudegimu, o tai jau yra daug. Gilus nudegimas savaime nesugis arba gis labai sudėtingai, su pūliavimais. Nudegusi oda atauginėja labai lėtai – tik 1 milimetras per parą.
Jeigu nudegimas bus paliktas užgyti savaime, tokiai pažeistai vietai, kurios dydis panašus į delno, gis kelis mėnesius, jeigu neįsikiš gydytojai“, – paaiškina gydytojas.
Nesvarbu, kas paliko nudegimą – ugnis ar metalas – pirmiausiai reikėtų pažeistą vietą gerai atšaldyti. Taisyklė galioja ir nusideginus skystais chemikalais. Nusideginus chemikalais pirmiausia ranką palaikykite po vandeniu, o vėliau, jeigu atsiranda pūslė, važiuokite į gydymo įstaigą.
Cheminio nudegimo mastas gali nepasirodyti iškart, todėl skausmas gali būti jaučiamas neiškart. Išimtis taikoma, jeigu ant odos patenka sausų cheminių priemonių, jų bandyti nuplauti vandeniu negalima.
„Dabar yra dar sausų chemikalų, kurie reaguoja sumaišyti su vandeniu. Jeigu tokių miltelių užsiberiate ant odos, neplaukite jų vandeniu, nes tuomet medžiaga pradės veikti ir gali sukelti pažeidimus. Tokiu atveju pirmiausiai reikia sausai nuvalyti, o tik tada nuplauti“, – paaiškina gydytojas.
Kokių klaidų vengti?
Dažniausiai po nudegimo iškilus pūslei norisi ją kuo greičiau susprogdinti, tačiau gydytojas V. Vaitkus ragina to nedaryti patiems.
„Jeigu nudegus iškyla pūslė, pirmiausiai ją reikėtų pašaldyti. Ji yra tarsi natūralus organizmo tvarstis. Jeigu pūslę praduriate, išbėga organizmo išskirtas skystis. Taip, jums gali nuo to sumažėti skausmas, tačiau labai didelė tikimybė, kad gali prasidėti infekcija.
Po 2–3 dienų nuo iškilimo pūslę galima susprogdinti, tačiau tai turėtų padaryti medikas, nes jis gali užkirsti kelią žaizdos užkrėtimams“, – sako jis.
Dar viena dažna klaida – sprogus pūslei ant žaizdos bandoma tepti įvairius tepalus.
„Kartais žmonės sako, kad močiutė patarė kiaušinio tryniu ir cukrumi barstyti. Kodėl žmonės imasi tokių dalykų? Susprogus pūslei atveriamos nervų galūnėlės, todėl jaučiamas skausmas.
Kai užtepamas kažkoks tepalas neatšaldžius nudegusios vietos, o ataušti jai reikia apie paros laiko, tada žmogui mažiau skauda, bet karštis žaizdoje niekur nedingsta. Kaip tik užtepus tepalo yra tarsi ant puodo uždedamas dangtis ir nudegimas gilėja, nes karštis neturi, kur išsiskirti“, – klaidas nudegus vardija gydytojas.
