Vaikų chirurgas-rezidentas Benediktas Jonuška sako, kad berniukai tris kartus dažniau miršta dėl traumų po įvairių kritimų. Taip pat traumos po kritimų yra dažniausia priežastis, dėl kurios vaikai gydomi stacionariai ligoninėje.
Gydytojas pabrėžia, kad vaiki iki penkerių metų amžiaus turi didžiausią riziką iš visų patirti traumas, susijusia su kritimais, išskyrus senjorus, vyresnius nei 75 metų, kuriems rizika yra dar didesnė.
„Tarp kitko dažniausia kūdikių trauma būna susieta su vienu ar kitu kritimu. Vaikai yra smalsūs, dar neturi pakankamai motorinių įgūdžių, netinkamai įvertina situaciją ir visa tai lemia, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai dažniau krenta, pavyzdžiui, lipa ant įvairių baldų, kad pasiektų žaislus“, – priduria jis.
Dažniau traumuojasi šiltuoju periodu
Anot B. Jonuškos, vaikai dažniau traumuojasi šiltuoju metų periodu. Daugiau nei 80% traumų susijusių su kritimais vaikams iki 4 metų įvyksta namuose. Vyresniems 5–14 metų vaikams apie pusę traumų namuose, ketvirtadalis – darželyje arba mokykloje.
Kūdikiai namuose gali nukristi nuo baldų ar laiptų, kiek vyresni, 2–3 metų amžiaus, iškristi pro langą, o vyresni – žaidžiant žaidimų aikštelėje.
Vaikų chirurgas pažada, kad ateityje pakalbės ir apie įvairius kritimus nuo baldų, batutų ar paspirtukų, o šį kartą jis pateikia viską, ką reikia žinoti apie vaikų kritimus iš aukščio.
„Galvos traumos, kaulų lūžiai ir krūtinės sužalojimai dažniau pasitaiko krentant iš didesnio aukščio, kai pilvo traumos dažniau įvyksta, kai kritimo aukštis mažesnis. Mirtingumas nukritus nuo mažesnio nei 4,5 metrų aukščio siekia apie 1%, o virš 4,5 metrų pakyla iki 2,4%. Vaikai dažniausiai iškrenta pro langus, nuo balkonų ar stogų“, – liūdną statistiką dėsto jis.
Mirtimi pasibaigiančios traumos
Anot gydytojo, lyginant su visomis kitomis traumomis dėl kritimų, vaikai iškritę pro langus dažniau patiria sunkias traumas arba žūva. Dažniausia tai įvyksta pavasarį, vasarą.
45% iškritusių pro langus vaikų patiria rimtas traumas: lūžius, vidaus organų sužalojimus, smegenų sukrėtimą, smegenų kraujavimą. Galvos traumos ir įvairūs lūžiai yra dažniausi. Mirtimi pasibaigiančios traumos dažniausiai įvyksta nukritus iš 5–6 aukšto. Rimti sužalojimai yra labai reti, kai iškrentama iš mažesnio nei 3 metrų aukščio.
„Jaunesni nei 5 metų amžiaus berniukai, kurie paliekami žaisti be priežiūros, turi didesnę riziką iškristi. Vaikai gyvenantys daugiabučiuose penkis kartus dažniau iškrenta pro langus nei gyvenantys namuose. Dažniausia iškrentama pro svetainės ar miegamojo langus, kurie būna atidaryti, o šalia jų būna pristumti įvairūs baldai“, – sako B. Jonuška.
Vertėtų laikytis rekomendacijų
Ką daryti? Pasak gydytojo, bet kokiu atveju svarbiausia – prevencija, todėl rekomenduojama įrengti saugiklius, kurie neleistų pakankamai atverti langų, tarpas turėtų būti iki 10 centimetrų.
Jaunesni nei 6 metų vaikai gali iškristi per 15 cm tarpą, kai tuo tarpu vyresni nei 1 metų vaikai negali pralįsti pro 10 cm plyšį. Niujorko mieste buvo įvesta prevencinė edukacinė programa, kurioje šeimoms auginančioms mažesnius nei 10 metų amžiaus vaikus buvo siūloma nemokamai įsirengti langų saugiklius.
Per pirmus dvejus metus mirčių dėl iškritimų pro langus sumažėjo kone dvigubai, nuo 108 iki 54 žuvusių. Nei vienas vaikas neiškrito pro langus, kur buvo įrengti saugikliai, o vaikų iškritusių pro langus ligoninėse sumažėjo net 96 procentais.
Pagrindinės B. Jonuškos rekomendacijos:
Atidarinėti tik viršutinius langus arba viršutines langų dalis;
Vengti baldų po arba prie langų;
Stebėti mažus vaikus, ypač žaidžiančius prie langų;
Šalia aukštų gyvenamųjų pastatų auginti gyvatvores, kurios kritimo metu galėtų sušvelninti smūgį;
Kambariuose, kur vaikai žaidžia, langus laikyti uždarytus;
Nepasikliauti tik langų tinkleliais, kurie apsaugo nuo vabzdžių, bet vaikai vis tiek gali iškristi.
„Kalbant apie kitus kritimus iš aukščio, 6–11 metų vaikai dažniausiai krenta nuo laiptų, todėl gyvenant kelių aukštų name ir auginant mažus vaikus rekomenduojame įrengti vartelius šalia laiptų. Vyresni vaikai, tipiškai dažniau berniukai, krenta nuo įvairių vietų (stogų, balkonų), tačiau traumų pasitaiko įvairiausių“, – priduria B. Jonuška.
