Ypač kardiologai konsultantai laukia pacientų, kurių sveikatos būklė per karantiną yra pablogėjusi. Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė- Krištaponė ragina visus nebelaukti, skambinti į registratūrą ir registruotis, nes talonų konsultacijoms lieka net sekančiai dienai.
Gydytojams kardiologams nerimą kelia stacionaro pacientai, kurie dažnai atvyksta ypatingai sunkios būklės. Didžiausią susirūpinimą kelia sergantieji širdies nepakankamumu, nes jie dažniausiai atvyksta kritinės būklės ir jų prognozė būna bloga.
Situacija tampa kritinė
„Matome, kad per karantiną dalis pacientų, susirgę miokardo infarktu ar varginami paūmėjusios krūtinės anginos, niekur nesikreipė ir į ligoninę atvyko pralaukę tą laiką, kai jiems buvo galima padėti išvengti pasekmių“, - pastebi gydytoja.
Pasak dr. N. Kupstytės-Krištaponės keista ši situacija dar ir dėl to, kad Šiaulių regione kardiologų konsultacijų nuolat trūko, visada būdavo ne mažesnė nei trijų mėnesių eilė, specialistai nuolat sulaukdavo priekaištų, kad teikia nepakankamai konsultacijų, nors pavykdavo konsultuoti daugiau nei tūkstantį naujų pacientų per mėnesį. Todėl dabar matyti tuščius koridorius ir medikų vadinamus „tuščius talonus“ kompiuterio ekrane ir nemalonu, ir neramu.
„Mes suprantame, kokį tai kelia pavojų, todėl informuojame šeimos gydytojus, kreipiamės į medijas ir akcentuojame, kad karantino sąlygos sušvelnintos ir mes, kardiologai, jau dirbame, stengiamės ir labai norime padėti ambulatoriniams pacientams“, - ragina specialistė šeimos gydytojus ir pačius pacientus susirūpinti sveikata.
Konsultacijos tobulinamos
„Ruošdamiesi atnaujinti konsultacijas poliklinikoje patobulinome savo darbo tvarką“, - sako Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė ir pristato konsultacijoms atvykstančių pacientų laukiančias naujovės.
Siekiama, kad atvykus konsultuotis pacientui tyrimai, kurie gali būti atliekami iš karto, ir būtų atliekami tą pačią dieną. Stengiamasi konsultuoti pacientus tą pačią dieną ir taip mažinti pakartotinių apsilankymų skaičių. Jei tyrimas reikalauja paros stebėjimo, tai pat ne kliūtis – pakartoti konsultaciją galima ir nuotoliniu būdu.
Pacientai konsultacijoms priimami su elektroniniais ir popieriniais siuntimais, jei konsultacija buvo neatlikta per karantiną.
Tam, kad gydytojas konsultantas pakonsultuotų per vieną apsilankymą, prašoma pacientų turėti laboratorinius tyrimus, kurie atlikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kviečiami konsultacijoms atvykti ne tik jau turintys širdies problemų, bet ir galintys dalyvauti šalyje vykdomoje Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programoje, kurios taip pat yra beviltiškai sustojusios.
Lietuvai panaikinus karantiną ir suvaldžius pirmąją koronaviruso (COVID-19) bangą, ligoninės dar laikosi apsaugos nuo galimo užkrato reikalavimų. Pacientų vizitų laikai išdėstyti taip, kad prie kabineto lauktų tik vienas pacientas. Visi pacientai, prieš atvykdami į konsultanto kabinetą, tikrinami dėl COVID-19: jiems matuojama temperatūra, apklausiami dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų, dėl galimų kontaktų su sergančiaisiais ar parvykusiais iš užsienio šalių, visiems sudaroma galimybė dezinfekuoti rankas, privaloma užsidėti kaukes.
Gydytojai konsultantai profilaktiškai tiriami dėl COVID-19, jie taip pat naudoja visas reikiamas asmenines apsaugos priemones, griežtai laikosi higienos reikalavimų, kabinetus valo, dezinfekuoja.
Prieš konsultaciją – „namų darbai“
Tarp paciento ir gydytojo konsultanto labai svarbu abipusis pasitikėjimas, pagarba. Tam pasitarnauja ir paciento atlikti „namų darbai“. Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė pataria vos gavus šeimos gydytojo siuntimą kardiologo konsultacijai, pradėti jai ruoštis iš anksto.
Pirmiausia patariama susirašyti visus vaistus (ir jų dozes) bei maisto papildus, kuriuos vartojate. Gydytojui svarbu ne tik širdies ligų, bet ir kitų negalavimų gydymui skirti vaistai, nes būtina įvertinti vaistų sąveikas. Dažnai kitų specialybių gydytojai būna surašę vaistų vartojimo atmintines, tuomet tiesiog jas patariama pasiimti.
Pasak gydytojos, pasitaiko ir taip, kad pacientas gali pasakyti tik vartojamų medikamentų spalvą ar tablečių dydį. Tokie apibūdinimai verčia ieškoti informacijos medicininiuose dokumentuose bei atveria galimybes netikslumams ir nesusipratimams. Reikia nepamiršti ir vaistų, dėl kurių buvo atsiradę alergijos reiškinių.
Ypač atsakingai vizitui pas kardiologą turi ruoštis pacientai, kuriuos vargina kraujospūdžio problemos. Gydytojai kardiologai pataria bent keletą dienų (idealu-savaitę), ryte ir vakare, 20 minučių ramiai pasėdėjus, pasimatuoti kraujospūdį, užrašyti duomenis ir parodyti juos gydytojui konsultacijos metu.
Atvykus į kardiologo konsultaciją pageidautina turėti ir ankstesnės medicininės dokumentacijos (įvairių išrašų ir tyrimų) kopijas, kurios gali praversti diagnozuojant ligą ar skiriant gydymą, nes senesni duomenys ne visada randami elektroninėje sveikatos istorijoje.
Svarbu turėti atliktų tyrimų rezultatus: bendrą kraujo tyrimą, kalio, natrio ir kreatinino koncentraciją kraujyje, lipidogramą. Tyrimai turėtų būti atlikti ne seniau, nei prieš 2 savaites. Šie tyrimai yra pagrindiniai kardiologams konsultantams, vertinant paciento būklę, koreguojant gydymą bei skiriant naujus vaistus. Šiuos tyrimus iki konsultacijos galėtų atlikti šeimos gydytojas.
Pacientams, vartojantiems „orfariną“, būtina pasiimti krešumo tyrimų knygelę/atmintinę. Jei ankstesnių konsultacijų metu pacientui kilo sunkumų, suprantant gydytojų nurodymus, patariama ateiti ne vieniems. Jei dėl senyvo amžiaus ar ligų artimas žmogus, besiruošiantis pas gydytoją, yra ne visada pilnai orientuotas, turi atminties sutrikimų, galima jį palydėti, jei jis sutinka.
Kai gydytojui kardiologui turite svarbių klausimų ir baiminatės pamiršti, patariama juos užsirašyti ir visus užduoti gydytojui bei išgirsti rūpimus atsakymus.
Zita Katkeinė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
