Odos vėžio ir melanomos atvejų kasmet daugėja, o didžiausios rizikos veiksnys – ultravioletiniai saulės spinduliai, kurių žmogus gauna ir degindamasis ne tik natūralioje, bet ir dirbtinėje soliariumų saulėje, vis kaitriau šviečiant saulei perspėja gydytojai dermatovenerologai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė dr. Matilda Bylaitė pabrėžia, kad kilus abejonių dėl dėmių ant savo arba artimo žmogaus odos, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus.
„Šiuo atveju laikas – labai svarbu. Geriau turėti papildomo streso dėl diagnozės, bet nesusidurti su faktu, kad viskas baigta ir po kelių mėnesių reikės numirti. Deja, būna ir tokių atvejų“, – neslepia dr. M. Bylaitė.
Iš savo patirties daktarė sako, kad ilgai delsę ir į gydytojus nesikreipę žmonės vėliau sužino nepalankią diagnozę ir dažniausiai krenta į gilią depresiją. „Bet tai ir yra svarbu: geriau, žmogau, būk budrus, geriau nerimauk dėl odos pakitimų, pastebėk juos, bet kai tik pastebi – ateik“, – kviečia gydytoja.
Šių metų gegužės 7–ąją vyksianti akcija „Euromelanomos diena“ jau penktą kartą kvies ieškoti pokyčių savo odoje ir sunerimti dėl menkiausio įtarimo.
– Šios akcijos prasmė – skelbti visuomenei, kad mes visi esame atsakingi už savo sveikatą ir niekas geriau už mus pačius negali pamatyti ir apžiūrėti savo odos. Yra duomenų, kad vienas iš šešių suaugusių žmonių gali turėti odos vėžį, bet apie tai nežino. Jeigu kyla abejonių dėl dėmių ant jūsų odos, kreipkitės į specialistus – šiandien mes galime jus nuraminti arba pasiūlyti efektyvų gydymą, nes laikas labai svarbus. Galiu pasakyti, kad du trečdaliai pas mus ateinančių žmonių kreipiasi dėl seborėjinių keratozių, kurios primena melanomą, bet yra nepiktybiškos.
Ar vien tik saulė būna visada kalta dėl odos vėžio?
– Saulė yra didžiausias odos vėžio rizikos veiksnys. Aišku, įtakos turi ir genetika, odos tipas, žmogaus įpročiai, nervinė įtampa, vidinė būsena, aplinkos tarša – radiacija, cheminės medžiagos. Vis dėlto melanoma ir kiti piktybiniai odos susirgimai labai susiję su saule.
Kokiose srityse dirbantys žmonės dažniausiai kreipiasi dėl odos pakitimų?
– Odos vėžiu serga žmonės, kurie turi daugiau sąlyčio su ultravioletu, ilgiau būna lauke – jūreiviai, laukų darbuotojai, instaliacijų klojėjai. Pramonės srityje dirbantiems žmonėms būna kitos kilmės odos vėžys, bet dabar pramonėje labai griežtai reglamentuojama ir aiškių kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti ligą, nėra. Beje, atominėse elektrinėse dirbantys žmonės dažniau serga ne odos, bet skydliaukės, vidaus organų vėžiu.
Ar medicinoje dar naudojamos ultravioletinius spindulius skleidžiančios kvarco lempos?
– Senosios nebenaudojamos. Jos pakeistos žymiai kokybiškesnėmis lempomis, kurios taikomos gydymui. Jos skleidžia ultravioletinius spindulius, bet jų spektras labai siauras, orientuotas į priešuždegiminį gydymą. Ultravioletas dažniausiai taikomas žvynelinei, atopiniam dermatitui, kitoms uždegiminėms odos ligoms gydyti. Vis dėlto tai išlieka saugiausiu tokių ligų gydymo būdu, todėl ir buityje dažnai žmonės tebenaudoja kvarco lempas. Bėda ta, kad žmonės dažnai praranda budrumą ir nenormuoja spindulių kiekio. Reikėtų pasikonsultuoti su specialistais, kaip taisyklingai ir kokiu dažnumu kvarco lempas naudoti namuose. Čia nekalbame apie soliariumus, kurie yra žinomas kancerogenas. Vienareikšmiškai jokiu būdu nerekomenduojame lankytis soliariumuose, nes tai didina odos vėžio ir melanomos riziką.
Ką patartumėte abejingiems savo odos būklei arba iš baimės sužinoti ką nors negera nesikreipiantiems į gydytojus, delsiantiems po keletą metų?
– Tiesiog pasverkime prioritetus: gal geriau laiku kreiptis ir net sužinojus blogą naujieną laiku gauti efektyvią pagalbą? Gal geriau patirti papildomą stresą dėl diagnozės, bet nesusidurti su faktu, kad tau viskas baigta ir po kelių mėnesių teks atsisveikinti? Būna ir tokių atvejų – po pusmečio žmogus numiršta, o 3–4 metus turėjo melanomą, žiūrėjo į ją, bet į nieką nesikreipė. Mums, medikams, irgi labai sunku pasakyti negailestingą diagnozę, nes žmonės labai skirtingai reaguoja, skirtingai renkasi tolesnį gydymą.
Siūlome įtraukti odos vėžį ir melanomą į prevencines onkologines programas, tačiau svarbu, kad šios formos liga reikalauja daugiau paties paciento sąmoningumo, nes niekas geriau nepažįsta ir neapžiūri savo odos, kaip pats žmogus.
Tikrai galime nuraminti – dabar turime moderniausias diagnostikos galimybes, vaistų ir, net kai yra išplitusi melanoma, galime pratęsti gyvenimo trukmę, tik svarbu nepraleisti momento. Bet jeigu žmogus ilgai laukė ir pavėlavo, mes esame bejėgiai jam padėti, nieko neturime jam pasiūlyti, tik užuojautą... Taigi labai kviečiu įsidrąsinti.
ELTA primena, kad šįmet labdaros akcijoje „Euromelanomos diena“ gegužės 7–ąją sutiko dalyvauti 40 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų visoje Lietuvoje, nemokamai tikrinsiančių visus norinčius profilaktiškai išsitirti savo odą. Gydytojai dermatologai įvertins paciento odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį panašius darinius, taip pat padės pacientui užpildyti anoniminę anketą apie jį veikiančius odos vėžio rizikos veiksnius, atsakys į kilusius klausimus.
Pageidaujantys profilaktiškai pasitikrinti „Euromelanomos dienos“ akcijos metu kviečiami iš anksto registruotis gegužės 2 ir 3 dienomis 9–16 val. telefonais: 8 800 7 09 01 ir 8 800 7 09 02.
