Kalbėti negalinti paauglė, didžiąją laiko dalį praleidžianti savo nedideliame pasaulėlyje, pirmuosius garsus, primenančius žirgo kanopų dunksėjimą į grindinį, išleido susipažinusi būtent su tetos Lucy žirgu. Neilgai trukus, sulaukusi 7-erių, ji ištarė ir pirmąjį savo žodį, o atsisėdus ant žirgo nugaros, Tiffany, kuriai gydytojai pranešė, jog ji pati niekada negalės vaikščioti, ėmėsi darbuotis arklidėse ir šiuo metu dalyvauja įvairiuose konkursuose.
Supratus, kokią įtaką žmogaus raidai ir sveikatai turi žirgai, Tiffany mama Lisa Payne (37 m.) ir teta Laura sudarė specialių 18 savaičių trukmės arklidžių prižiūrėjimo kursą, lavinantį protinius sugebėjimus. Istorijos herojė šį kursą pradės ateinančią gegužę.
„Matant, kaip žirgai gali pakeisti žmones, širdyje darosi gera. Atrodo, jog žirgai supranta visus, kurie tik prie jų prieina ir su žmonėmis elgiasi kantriai bei švelniai“, - sakė Lisa. „Tam tikra prasme į gyvenimą ją sugrąžino būtent žirgai. Gydytojai man sakė, jog ji jokiu būdu negalės vaikščioti ir kalbėti. Džiaugiausi tik tuo, jog ji bus šalia manęs. Vedžiau Tiffany pas keletą kalbos terapeutų, fizioterapeutų, tačiau niekas nepadėjo. Ji gyveno savo mažyčiame pasaulėlyje. Tačiau kai ėmėme lankyti mano sesers žirgą Artie, ji ištiesė ranką ir ėmė jį glostyti. Aš to nesitikėjau, tačiau Tiffany labai stipriai pamilo žirgus.“
Kuo daugiau laiko paauglė praleido su žirgais, tuo tvirtesnės darėsi jos kojos.
„Vos tik ji ėmė vaikščioti trumpus atstumus, Tiffany tuojau pat ėmėsi padėti prižiūrėti žirgus. Ji valydavo jų aptvarus, šukuodavo kailį. Kartą parkritusi arklidėse ji sušuko „įstrigau“. Žvalgiausi aplinkui ir bandžiau suprasti, kas tai ištarė. Kai ji tai pasakė dar kartą, nustebau, nes tai buvo pirmasis Tiffany žodis. Akyse man susikaupė ašaros“, - prisiminimais dalinosi Lisa.
Mokydamasi su žirgais susijusius žodžius, tokius kaip „eiti“ ir „raitelis“, Tiffany greitai lavino savo kalbos įgūdžius, o vėliau ėmė lankytis pas specialistą.
„Savaitgalis dukra keliasi anksti, kad galėtų kuo greičiau vykti pas žirgus. Jai patinka leisti laiką su šiais gyvūnais. Mus ir arklides skiria tik keli kilometrai, todėl labai dažnai ten lankomės. Jei tik galėtų, Tiffany ten ir nakvotų. Tarp jos ir žirgų užsimezgė labai tvirtas ryšys“, - tęsė mama.
Įkvėpta savo dukros, Lisa Payne su dar keliais asmenimis Edenbridže esančiose arklidėse įkūrė Terapinį mokymą padedant arkliams.
„Pagalvojus, kad kadaise man buvo sakoma, jog Tiffany niekada nekalbės, tačiau greitai ji sulauks specialaus pripažinimo, yra labai smagu. Kol kas mūsų sukurtą mokymą išbandė 3 žmonės. Tai iš esmės pakeitė jų gyvenimus Didžioji dalis pas mus ateinančių vaikų mokykloje negaus jokio jų žinias įrodančio pažymėjimo, todėl mūsų pamokos jiems padeda susigrąžinti pasitikėjimą savimi, be to, gautas dokumentas padės stojant į aukštąsias mokyklas. Tikimės, jog taip padėsime vaikams ir suaugusiems tobulėti ir mėgautis šiuo procesu“, - užbaigė Lisa.
