Seimas balandį priėmęs Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, įtvirtino tris – respublikinį, regioninį ir rajoninį gydymo įstaigų lygius. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos labiausiai nukentėjo 10 rajoninių ligoninių, kuriose buvo uždaryti chirurgijos ir reanimacijos skyriai: Naujosios Akmenės, Gargždų, Pakruojo, Šilalės, Prienų, Molėtų, Ignalinos, Zarasų, Kaišiadorių ir Širvintų.
Trečiadienį Seime įvykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas ir LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas atkreipė dėmesį į Vyriausybės likimo valiai paliktas mažas rajonų ligonines.
Pasak J.Oleko, trečiasis sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacijos etapas iš mažų rajonų ligonių atėmė galimybę teikti dalį brangiau apmokamų paslaugų (pavyzdžiui, dienos chirurgijos ir pan.), tačiau jų išlaikymas, medikų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir t.t. – liko pačių ligoninių administracijų galvos skausmas. LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas pastebi, kad didžiosios ligoninės, kurios turėtų suteikti paslaugas rajonų gyventojams, yra perpildytos, jos nesuinteresuotos priimti papildomų ligonių, nes už papildomai teikiamas paslaugas joms niekas nemoka. Nei medikai, nei pacientai nesuvokia, kodėl reikėjo daryti tokią skubią ir jokia analize neparemtą reformą.
„Sveikatos apsaugos reforma apribojo pacientų galimybes laiku ir vietoje gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas rajono ligoninėse sumažėjo ne tik atliekamų procedūrų, bet ir kai kurių sričių gydytojų“, – sako L. Labanauskas. Anot jo, sumažėjus rajoninių ligoninių finansavimui, blogėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, mažėja teikiamų paslaugų apimtys ir įvairovė, o tai sukelia realią rajono ligoninių bankroto grėsmę. „Sveikatos apsaugos ministerija kuo skubiau privalo spręsti rajoninių ligoninių išlikimo klausimą“, – konstatuoja LGS prezidentas.
Reforma lemia ne tik finansines, bet ir socialines problemas: sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumai didina atskirtį tarp miesto ir kaimo, o darbo atsmosfera mažose ligoninėse tampa nebepakeliama. Mažose ligoninėse dirbantys gydytojai dėl per didelės nervinės įtampos, kylančios negalint padėti pacientui, atsisako naktinių budėjimų. Panaikinus reanimacijos ir chirurgijos skyrius, reanimatologas ir chirurgas ligoninėse dirba tik dienos metu. Kitu metu budintys terapeutai dažnai priversti sunkios būklės pacientams pasakyti, jog šioje ligoninėje pagalbos jie nesulauks.
LGS prezidentas prof. Liutauro Labanausko teigimu, LGS jau anksčiau siūlė racionalesnį planą mažesnes ligonines paversti didžiųjų filialais. Tokį sprendimą jau yra priėmusios trys Lietuvos rajono ligoninės, kurių teikiamų paslaugų finansavimas nėra tapęs išlikimo klausimu.
