Pernai 54 metų M. Saakašvilis 50 dienų atsisakydavo maisto, protestuodamas prieš įkalinimą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šią bylą eksprezidentas pasmerkė kaip paskatintą politinių motyvų.
M. Saakašvilio gydytojų ir advokatų teigimu, jis kalėjime patyrė fizinį ir psichologinį smurtą.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pavadino Sakartvelo vyriausybės elgesį su eksprezidentu „ne tik selektyviu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Penktadienį grupė nepriklausomų gydytojų, apžiūrėjusių M. Saakašvilį kalėjime, nustatė, kad jis serga daugybe ligų, kad jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba ir periodiškai buvo „daromas psichologinis bei fizinis spaudimas“.
Pasak medikų, M. Saakašviliui buvo diagnozuota Wernicke (Vernikės) encefalopatija – ūmus neurologinis sutrikimas – taip pat anoreksija, potrauminio streso sindromas, smegenų pažeidimas, ūmus gastritas ir kitos ligos.
Specialistai paragino pacientą skubiai perkelti į modernią kliniką reabilitacijai „aplinkoje, kur nėra stresą sukeliančių veiksnių“.
Priešingu atveju M. Saakašviliui gresia neurologinis sutrikimas, galintis sukelti demenciją, daugybės organų nepakankamumas ir „letalinė baigtis“.
„Akivaizdu, kad M. Saakašvilis negali būti gydomas kalėjime, jis turi skubiai gauti tinkamą medicininį gydymą už kalėjimo ribų, kad išvengtų letalinės baigties“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš gydytojų, Mariam Džiškariani.
Atskira medikų grupė, suburta Sakartvelo žmogaus teisių ombudsmenės Nino Lomdžarijos, taip pat pareiškė, kad M. Saakašvilio gydymas „dabartinėmis sąlygomis tik pablogins jo būklę ir gali sukelti letalinę baigtį“.
„Tęstinis kankinimas“
Pasak N. Lomdžarijos. M. Saakašvilio būklė „labai pablogėjo, todėl labai svarbu jam laiku suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą“.
Eksprezidento advokatas Nika Gvaramija praėjusį mėnesį perspėjo, kad tinkamų medicininių paslaugų nesuteikimas „pagal tarptautinę teisę yra tęstinio kankinimo forma“.
Ketvirtadienį JAV ambasada Tbilisyje pareiškė, kad „labai atidžiai“ stebi M. Saakašvilio būklę.
„Raginame vyriausybę labai rimtai atsižvelgti į valstybės gynėjo rekomendacijas“, – žurnalistams sakė ambasadorė Kelly Degnan.
M. Saakašvilio partija „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ – pagrindinė Sakartvelo opozicinė jėga – savo pareiškime teigė: „Kelios ES šalys pareiškė norą užtikrinti M. Saakašvilio perkėlimą į užsienį ir imtis visų būtinų priemonių, kad jis pasveiktų.“
Sakartvelo valdantieji atmeta gydytojų susirūpinimą dėl eksprezidento.
Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pirmininkas Iraklijus Kobachidzė šią savaitę žurnalistams sakė, kad „M. Saakašvilis yra nusiminęs, kad jo gyvenimo kokybė pablogėjo po to, kai jis buvo įkalintas“.
„Jis turi valgyti kiaušinius ir varškę, ir viskas bus gerai“, – pridūrė jis.
M. Saakašvilis, provakarietiškas opozicijos lyderis, 2004–2013 m. vadovavęs maždaug 4 mln. gyventojų turinčiai nedidelei Kaukazo valstybei, buvo įkalintas spalį, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo iš savanoriškos tremties Ukrainoje.
Jis aktyviai dalyvavo Ukrainos politikoje, persikėlęs ten, kai 2013 metais baigėsi antroji ir paskutinė jo kadencija Sakartvelo prezidento poste.
2020 metais ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė M. Saakašvilį savo vyresniuoju patarėju reformų klausimais.
Anksčiau pastarasis dirbo strateginės Ukrainos Odesos srities gubernatoriumi, kur daugiausia dėmesio skyrė kovos su korupcija priemonėms.
2008 metais M. Saakašvilis priešinosi Rusijos invazijai į savo Juodosios jūros valstybę. Tas karas tapo įtampos su Maskva dėl provakarietiškos Tbilisio orientacijos kulminacija.
M. Saakašvilio areštas dar pagilino politinę krizę, kilusią po 2020 metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais. Jis taip pat išprovokavo didžiausius per dešimtmetį antivyriausybinius protestus.
Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis išprovokavo pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad vyriausybė buvo priversta areštuoti M. Saakašvilį, nes jis atsisakė pasitraukti iš politikos.
