Lina Abromavičienė
Visiems gerai žinoma, kad paauglystė yra vienas sudėtingiausių periodų žmogaus gyvenime. Būtent paauglystėje formuojasi žmogaus asmenybė, jo vertybės. Dažnai jos nekinta visą gyvenimą ir lemia jauno žmogaus ateities pasirinkimus ir svarbiausius sprendimus. Tačiau daugelis tėvų paauglišką vaikų maištą sunkiai priima, todėl per daug vaikams moralizuoja, o perdėtos kontrolės jaunimas negali pakęsti. Pasak Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytojos psichiatrės Orintos Ančiulytės, tik tinkamai su paaugliais bendraudami tėvai gali apsaugoti juos nuo netinkamo elgesio ir klaidingų sprendimų.
Paauglių maištas – natūralus procesas
Dabartiniai tėvai savo paauglystę išgyveno vėlesniame amžiuje nei jų vaikai, todėl sunkiai suvokia, kodėl jų vaikas taip anksti bręsta.
„Dabartiniai paaugliai yra akseleruoti dėl paankstėjusio brendimo. Jau nuo 12 metų kai kurie vaikai išgyvena paauglystę. Pagrindinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria jų tėvai, yra ryški nuotaikų kaita, dirglumas, noras nepaisyti ribų ir taisyklių. Ir tai visai normalu, nes paaugliams labai svarbus jų identitetas. Jie ieško savo ego tapatumo, todėl gali išbandyti įvairias grupes, ieškodami, kam jie yra artimesni, kam jie priklauso, prie ko norėtųsi tapatintis. Į šį vaikų ieškojimų kelią tėvai turėtų pažiūrėti kiek atsargiau – suteikti asmeninės laisvės laikantis esminių taisyklių, tačiau ne kategoriškai ką nors uždraudžiant. Galima su vaiku susitarti, pavyzdžiui jį įpareigojant grįžti namo iki tam tikro laiko ar paskambinti ir pranešti. Lengviausia tarp paauglystės audrų išlaviruoti ne kategoriškai ko nors iš vaiko reikalaujant, o renkantis kompromiso ieškojimus“, - aiškina O. Ančiulytė.
Kartais tėvams sunku susivokti, kad jų iš pažiūros mažas vaikas - vienuolikametis ar trylikametis, kuris fiziškai dar atrodo labai jaunas, nori laisvės.
Tačiau tos laisvės, anot O. Ančiulytės, reikia suteikti, nes tik taip galima įgauti vaiko pasitikėjimą. „Vaikui reikia palaikyti atvirą santykį su tėvais, o tėvai turėtų suprasti, kad per daug spausdami savo vaiką jį verčia jaustis nejaukiai, dėl to atsiranda nepasitikėjimas, vaikas pradeda slėpti tikrus draugus, savo užsiėmimus, tikrą veiklą, domėjimosi sritį. Tada jis tampa atsiskyręs nuo šeimos emociškai – ten jo niekas nesupranta. Tada vaikas tampa ypač priklausomas nuo savo bendraamžių, lengvai įsijungia į kokią grupuotę. Atsiranda problemų ir šeimoje. Jei vaikas pykstasi šeimoje, jis ir į mokyklą eina suirzęs, atsiranda emocijų protrūkių ir mokykloje“, - teigia gydytoja.
Tėvai turi atsidurti „vaiko kailyje“
Pasak O. Ančiulytės, auksinės taisyklės, kaip auklėti vaiką, nėra. Tačiau norint suprasti vaiką, kaip jis jaučiasi paauglystėje, riekia nuolatos jį stebėti, tolerantiškai vertinti jo veiksmus. Tėvams, pasak O. Ančiulytės, net rekomenduojama prisiminti save tokio paties amžiaus ir taip atsidurti „vaiko kailyje“, kad galėtų lengviau suprasti, ko vaikas nori, kokie jo poreikiai.
„Tikriausiai pagrindinis dalykas, į ką turi tėvai tinkamai sureaguoti, – vaikui suteikti daugiau šviečiamosios informacijos apie lytinį brendimą, narkotikų, rūkymo ir alkoholio žalą. Galima šias visas temas su vaiku aptarti tolerantiškai per daug vaikui nemoralizuojant, tačiau jam pateikiant išskirtinius pavyzdžius. Per diskusiją mokyti vaiką, kaip galima vienos ar kitos problemos išvengti“, - pataria O. Ančiulytė.
Gydytoja sako, kad tėvams nederėtų bandyti auklėti vaiką, kai įsiplieskia konfliktas, nes tai neduos naudos. „Jei bendravimas su vaiku baigiasi durų trankymų, isterijomis, ašaromis ar vaikas save žaloja, užsisklendžia, pradeda prasčiau mokytis, reikėtų prašytis ir mokyklos pagalbos, o kai kuriais atvejais - kreiptis pagalbos ir į psichologus. Svarbu žinoti, kad dauguma paauglių yra kandūs, dirglūs, emociškai jautresni ir nepastovių nuotaikų, bet šis periodas kada nors praeis“, - sako specialistė.
Tėvų pareiga - patarti
Nusišalinti ir visiškai duoti laisvę bręstančiam vaikui negalima. Pasak O. Ančiulytės, tėvai turėtų aktyviai dalyvauti paauglio gyvenime, nes tai periodas, kai vaikui reikia vyresnio žmogaus patarimų. Tėvai neturi būti per daug priekabūs ir vykdantys kontrolę – tereikia draugiškai pasiteirauti, ką vaikas veiks mokykloje, su draugais. Pakviesti dalyvauti išvykoje su šeima. Tačiau jokiu būdu paaugliui nereikia primesti tėvų valios – geriau leisti jam rinktis, kaip jis nori leisti laisvalaikį.
„Jei vaikas per daug mažas (11 metų), tada tėvai vaiko sprendimams turėtų turėti daugiau įtakos, tačiau jei jis vyresnis, nereikėtų jo per daug spausti. Paaugliai labai nori būti savarankiški. Tėvai turi būti patarėjai savo vaikui. Draugais tėvai negali būti, tačiau vyresniu patarėju, kuriuo galima bet kada pasitikėti, gali“, - teigia O. Ančiulytė.
Paaugliai gyvena savo gyvenimą
Dažnai paauglystėje vaikai išgyvena išvaizdos pokyčius, draugų bendravimo pasikeitimo ypatumus ir kitą. Tačiau tėvai privalo gilintis į vaikus kamuojančias problemas. Pasak O. Ančiulytės, jei mergaitė per daug susidomėjo savo išvaizda, reikia stebėti, ar ji nebadauja, per daug nesportuoja. Svarbu, kad paaugliškos problemos neperžengtų ribos, kada neįmanoma su jaunu žmogumi iš viso susikalbėti.
„Bet kuriuo atveju turi būti dialogas tarp tėvų ir vaikų. Yra daug simptomų, kada tėvai gali suprasti, jog reikia sunerimti dėl vaiko. Jei, pavyzdžiui, vaiko vyzdžiai išsiplėtę, galima įtarti, kad jis susižavėjo narkotikais. Taip pat vaikams yra aktuali seksualinė tema – jie bręsta lytiškai, todėl lytinis brendimas įtakoja seksualines audras. Tačiau į tai nereikėtų reaguoti per daug ūmiai ar kategoriškai – geriau apgalvoti, kaip reikia pakalbėti su paaugliu ir jam pateikti gresiančias problemas. Bet koks kategoriškumas sukels atstūmimą. Jei vaikas klysta, kartais tėvai turi jam leisti suklysti, kad jis pats suprastų ir pasimokytų, nes ieškantis savo autonomijos paauglys turi prisiminti ir atsakomybę“, - sako O. Ančiulytė.
Tačiau per daug laisvės vaikams nereikėtų duoti, nes ne visi paaugliai savarankiški. Skiriant vaikui per daug laisvės, pasak O. Ančiulytės, galima prisišaukti daug rimtų problemų, todėl vaiką prižiūrėti reikia.
Paauglių piktnaudžiavimas savijauta
Dažnai maištaujantys paaugliai piktnaudžiauja savo sveikata, kad nereikėtų eiti į mokyklą, kad galėtų daugiau laiko leisti prie kompiuterio ar užsiimti kita mėgstama veikla. Šiaulių centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Regina Januškienė pastebi, kad dažnai paaugliai taip elgiasi dėl paprasčiausio nuovargio. Kai paauglys pailsi, jis vėl gali toliau normaliu tempu dirbti – eiti į mokyklą, ruošti pamokas, aktyviai leisti laisvalaikį.
Dažniausiai paaugliai, rūpindamiesi savo išvaizda, persistengia – netenka per daug svorio. Tačiau kiekvieno paauglio svoris yra sekamas profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.
„Jei jaunas žmogus sveria per daug ar per mažai, kartu su tėvais aptariame svorio pokyčių priežastis. Kartais vaikai piktnaudžiauja: eina pas gydytojus norėdami pagulėti namuose. Jei vaikas tikrai serga, geriau jam ir būti namuose, kad neužkrėstų kitų, tačiau jei simuliuoja ir ligos užtrunka ar kartojasi gana dažnai, matome, kad paaugliai gudrauja. Tačiau mes suprantame tai, nes paaugliai taip bando nuslopinti savo nuovargį, todėl kartais į tai žvelgiame pakankamai atlaidžiai. Brendimo laikotarpis organizmas pareikalauja daug jėgų. Mokykloje vaikai gauna didelį krūvį, o kai organizmas dar jaunas, jam sunku prisitaikyti, todėl paaugliai ir jaučiasi pavargę, jiems svaigsta ar skauda galva, neretai jaučiasi mieguisti ar priešingai – sunkiai užmiega“, - teigia gydytoja R. Januškienė.
Tokios problemos, pasak R. Januškienės, dažniausiai atsiranda užimtiems vaikams, kurie be mokyklos lanko papildomas veiklas. Tačiau gydytoja pastebi, kad kartais esami simptomai gali būti ir rimtos sveikatos problemos priežastis, todėl reikia atlikti bent menkiausius tyrimus, kad tai būtų išaiškinta. Gydytoja R. Januškienė sako, kad šiuolaikiniai paaugliai anksčiau bręsta, tačiau greičiau pasireiškia ne fizinė branda, o psichologinė, kurią spartina naujos technologijos.
„Įvairius šiuolaikinius įrenginius lengvai valdo visai maži vaikai, todėl paaugliai jais jau puikiausiai moka naudotis. Problemų paauglystėje gali atsirasti vien todėl, kad vaikas per daug greitai psichologiškai subrendo ir nebūtinai jo agresija gali būti dėl paauglystės – kartais taip vaikas paprasčiausiai ginasi nuo šio pasaulio“, - sako gydytoja.
Pasak Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytojos psichiatrės O. Ančiulytės, vaikams svarbu žinoti, kad mylintys tėvai visada pasiruošę padėti ir jais galima pasitikėti. Asmeninio archyvo nuotr.
Šiaulių centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Regina Januškienė pastebi, kad dažnai paaugliai maištauja dėl paprasčiausio nuovargio – jie pikti ir suirzę, nes jaučiasi pervargę.
