Gydytoja sklaido mitus apie cukrų: tai šiandien yra labai demonizuojamas produktas, o be reikalo

Intuityvaus valgymo Lietuvoje pradininkė ir puoselėtoja teigia, kad cukraus tikrai nereikia laikyti „baltąja mirtimi“.

„Cukraus demonizavimas labiausiai prasidėjo apie 2010 metus, iki tol ši rolė labiau teko riebalams. Tuo metu žiūrint į straipsnius ir metaanalizes, galima rasti įdomių faktų. Pavyzdžiui, tai, kad cukrus didintų riziką sveikatai, niekas negalėjo įrodyti – tam teigti trūksta duomenų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mitybos būdas – tikra svajonė: leidžia ir pyragaičius, ir čipsus, tačiau yra kelios taisyklės

Tradicinę lietuvių mitybą sumalė į miltus: mokslininkas išklojo tiesą apie mėsą, pieną, kiaušinius

Ar riebūs pieno produktai yra toks blogis? Gydytojas išdėstė, kam jų vengti ir ką rinktis sveikiausia

Štai yra 2014 m. atliktas vienas labai didelis tyrimas, metaanalizė, tirta 353 tūkst. žmonių, ir nebuvo rasta ryšio, kad cukraus vartojimas pablogintų situaciją ar padaugėtų mirčių nuo vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų priežasčių. Vienas svarbių dalykų, kad cukrus ar gliukozė tikrai nepablogina tokių situacijų“, – aiškino A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Pasak jos, nors labai plačiai kalbama apie cukraus įtaką sukeliant demenciją ar Alzheimero ligą, iš tikrųjų taip nėra.

„Nėra taip, kad pagyvenusiems žmonėms, kurie vartojo cukrų, greičiau vystytųsi šie sutrikimai. Jie gali sėkmingai valgyti saldumynus, gerti saldintą kavą ir arbatą, tai nepablogina situacijos. Kaip tik yra tyrimų, rodančių, kad cukrus pagerina pagyvenusių žmonių kognityvines funkcijas“, – kalbėjo gydytoja. 

Pašnekovės teigimu, taip pat nerasta ryšio, kad atsisakius cukraus sumažėtų cukrinio diabeto rizika: „O tiems, kurie juo serga, irgi nėra rekomenduojama visai atsisakyti cukraus. Svarbu išlaikyti, kad maistas būtų ir skanus, tad kažkiek cukraus leidžiama vartoti.“

Savęs ribojimas virsta valgymo sutrikimais

Pašnekovė pabrėžė jokiu būdu neskatinanti pulti ir eiti šaukštais valgyti cukraus vietoj pusryčių, pietų ir vakarienės.

„Bet norisi sumažinti nerimą, kuris susijęs su cukrumi, jo demonizavimu. Tai, ką išgirsta, žmonėms skamba labai įtikinamai ir jie išsigąsta, tada cukraus kiekį sumažina iki minimumo. 

Vieniems tai visai nieko, kiti kurį laiką kaip ir nejaučia nieko blogo, bet po kurio laiko gali persivalgyti saldumynų, labiau jų norėti ir tokiu būdu nesąmoningai pradėti valgyti daugiau cukraus. Žinutės apie tai, jog cukrus blogai, sukelia sutrikusį valgymą, nes kai kažkas labai ribojama, po to įvyksta didesnis ar mažesnis persivalgymas. 

Tada žmogų apima labai nemaloni tiek fizinė, tiek emocinė savijauta: lydi tiek kaltės, tiek gėdos jausmas, norisi slėptis ir pamiršti tokią  būseną. Ir tai, o ne pats cukrus, yra problema – nenormalus, sutrikęs valgymas, savęs ribojimas kaitaliojasi su persivalgymo epizodais“, – dėstė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Priklausomybė cukrui – ir dėl chaotiškos mitybos

Ji atkreipė dėmesį į dar vieną įdomų psichologinį momentą – girdint pastabas apie savo netinkamą svorį kaip tik suvartojama daugiau saldumynų ir cukraus.

„Yra toks tyrimas, kad žmonės, kurie patiria stigmą dėl svorio, yra kaip ir kaltinami, kad priaugo svorio, apie juos negražiai kalbama, nuolat girdimos ar kažkokios pašaipos, ar rekomendacijos sulieknėti, vartoja 2 kartus daugiau cukraus negu tie, kurie to nepatiria, nepaisant to, koks yra jų svoris. Taigi pats stigmatizavimas ir smerkimas sukelia didelę įtampą ir pradedama vartoti daugiau cukraus“, – pasakojo gydytoja.

Pašnekovė tvirtino, kad cukrus iš esmės nesukelia priklausomybės, nors kai kurie žmonės gali ją jausti ir tvirtinti, kad negali gyventi be saldumynų:

„Jie iš tikrųjų tą jaučia, bet tai gali būti susiję su tuo ribojimu – arba jie laikosi dietų, taiko protarpinį badavimą, arba mityba yra chaotiška – tai pavalgau, tai pamirštu, kad pavalgau, ar apskritai pamirštu pavalgyti. O kai mityba yra nereguliari, sustiprėja saldumynų noras. Tada gali atrodyti, kad viskas dėl cukraus ir jis kaltas, bet kalta nenormali mityba.“ 

Čia ji priminė vieną priklausomybei nuo cukraus iliustruoti plačiai cituojamą atliktą tyrimą su laboratorinėmis pelėmis, kai iš dviejų pasiūlytų medžiagų jos labiau rinkosi cukrų nei kokainą. 

„Pelių medžiagų apykaita labai skiriasi nuo žmonių ir tos pelės tyrime buvo alkanos, tad normalu, kad alkanas gyvūnas labiau rinksis cukrų, o ne kokainą. Dar svarbu žinoti, kad kai tyrimai daromi su laboratorinėmis pelėmis, jos gauna labai didelius cukraus kiekius – 4–7 kartus daugiau nei darant tyrimus su žmonėmis. Atitinkamas tada stebimas ir poveikis“, – pastebėjo gydytoja. 

Cukrus greitai papildo energijos atsargas, bet nėra išeitis

Gydytoja neslėpė, kad pamiršus pavalgyti pietus ar darbe užgriuvus daug streso, greitai atkurti energijos lygį geriausiai padeda cukrus, tačiau tuo piktnaudžiauti nereikėtų. 

„Cukrus yra tai, kas greitai papildo atsargas, mūsų kūnai veikia taip, kad kai trūksta energijos, labiau norisi tokio maisto, kuriame yra daugiau saldumo ir riebalų, kas ir suteikia daugiausiai energijos. Tad cukrus turi naudą, jei žmogus nespėja pavalgyti ir jam reikia greitai atkuri energijos atsargas. 

Bet tikrai nerekomenduoju to daryti nuolat, tai gali būti kaip greitoji pagalba. Tačiau bet kuriuo atveju reikia skubėti pavalgyti įprastinio maisto, kuris pasotina. Bet tai neturi būti kasdienybė, nes užves nenormalų valgymo ratą“, – pabrėžė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Norisi sumažinti nerimą, kuris susijęs su cukrumi, jo demonizavimu. Tai, ką išgirsta, žmonėms skamba labai įtikinamai ir jie išsigąsta, tada cukraus kiekį sumažina iki minimumo. 

Pasak jos, kai gliukozės kiekis kraujyje labai sumažėja, tai labai išsekina. Ir ypač jau sutrikimų turintiems žmonėms tai labai pavojinga: „Kadangi dirbu su žmonėmis, kurie turi valgymo sutrikimų, turime tokių situacijų, kai kartais be priežiūros negalime net į lauką jų išleisti, rekomenduojame turėti su savimi gliukozės, kad jos kritimas nebūtų pavojingas.

Taip pat, kaip vienu metu buvo išpopuliarinta, cukrus nesukelia vėžio ir nepablogina jo išeičių. Kai prasideda bet koks ribojimas, demonizuojami kažkokie produktai, ypač sergant vėžiu galima greitai išsekti, o to vengti būtina. 30 proc. žmonių, sergančių vėžiu, numiršta dėl išsekimo, o ne paties vėžio. Taigi reikia neperlenkti lazdos, nepereiti į kraštutinumus, badavimą, stiprų mitybos apribojimą.“

Vaikams saldumynai neturėtų būti tabu?

Nors šiuolaikiniai tėvai ypač susirūpinę, kad jų vaikai valgo daug saldumynų, gydytoja vėlgi patarė šio produkto nedemonizuoti, nes tai nėra išeitis.

„Jie jų tikrai valgo daugiau nei ankstesniais laikais, turime ir didesnį maisto pasirinkimą, ir tie saldumynai nuolatos šmėžuoja prieš akis. Bet šiuolaikinės rekomendacijos tokios, kad vaikams labai svarbu neuždrausti saldumynų, neriboti to maisto, kuris jiems yra skanus. Ribojimas yra kaip ir gera intencija, bet kai vaikui neleidžiama valgyti saldumynų, jis kaip tik daugiau į tai fokusuojasi ir sutelkia daugiau dėmesio.

Dažniausiai jie vis tiek valgo, tą daro slapta ir tuos vaikus lydi labai nemalonūs jausmai, kad esu blogas, nes suvalgiau „blogo“ maisto ar maisto, kurio valgyti negalima, jis nesveika. Tai neleidžia susireguliuoti, vadovautis alkio ir sotumo pojūčiais. Tada kai jau gauni saldumynų, slapta jų valgai daug, nes nežinai, kada kitą kartą valgysi. 

Ir dažniausiai tai jau būna dideli kiekiai, kada jau atsiranda nemalonūs pojūčiai, gali pykinti. Jei vaikas kažkaip reguliariai, pastoviai gautų tų saldumynų, išmoktų susireguliuoti, kad nereikia pulti prie bet ko, valgyti neskanių saldumynų, iškart visų, kuriuos gavo Helovino metu ir pan.“, – dėstė gydytoja dietologė.

Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju mityba turi būti subalansuota ir įvairi, pirmiausia valgoma tai, kas pasotina, papildo reikalingomis maistinėmis medžiagomis:

„Ir jei jau labai norima saldumynų, yra rekomenduojama įtraukti juos kaip desertą po vakarienės, po pietų, padėti ant stalo, padaryti tai normalia mitybos dalimi. Reikia formuoti vaikui suvokimą, kad dalis maisto yra tas, kuris pasotina, suteikia maistines medžiagas, o kitas maistas yra pramoginis, kuris mums skanus, malonus ir jo irgi turi būti.“

Kiek svarbus cukraus šaltinis?

Paklausta, kiek svarbu, iš kokių produktų gausime cukraus, mat pažymima, kad vaisiai ir uogos nėra sveikesnių cukrų šaltinis, pašnekovė atkreipė dėmesį, jog tyrimai atliekami būtent su pridėtiniu cukrumi, o ne tuo, kuris natūraliai yra maiste (uogose, vaisiuose). 

„Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją cukrus, medus laikomi pridėtiniu cukrumi ir patekę į organizmą virsta tuo pačiu. Didžiausią žalą sveikatai daro ne pats cukrus (cheminė jo formulė), bet fruktozė. Kaip saldiklis ji buvo labai populiariai vartojama dėl pigumo ir saldumo, bet tai medžiagų apykaitoje kitaip veikia ir sukelia daug problemų.

Apskritai saldiklių naudojimas kaip alternatyva cukrui irgi nėra kažkokia išeitis. Kai kalbame, kad cukrus nedaro tokios žalos ir nereikia jo bijoti, saldikliai, kurių yra labai įvairių, remiantis šiuolaikiniais tyrimais, pakeičia mūsų mikrofloros, tai yra žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtį, ir tai gali turėti įtakos mūsų sveikatai. Kol kas dar nėra labai aišku, kas ir kaip, nėra nustatyta tiesioginio ryšio, bet kai plačiai reklamuojama, kad žmonės keistų cukrus į saldiklius, to nereikėtų daryti“, – patarė A. Jauniškytė-Ingelevičienė. 

Ji atkreipė dėmesį, kad su saldikliais nereikėtų „užsižaisti“ ir dėl tam tikrų psichologinių niuansų: „Tyrimai parodė, kad jei, pavyzdžiui, tiriamas vienodo kaloringumo ir sudėties gėrimai, bet ant vieno jų būna pažymėta, kad tai mažai kalorijų turintis gėrimas, jo žmonės suvartoja daug daugiau, neatsižvelgdami į tai, kad kažkada ateina sotumas. Lygiai taip pat gali atsitikti ir su saldikliais, kai galima prarasti savo reguliaciją.

Dar kaip psichologija veikia mūsų kūną – tyrimuose pastebėtas įdomus dalykas, kad sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu duodant suvalgyti kažkokio standartizuoto maisto, kuriame yra cukraus, jei būna parašyta, kad ten yra daug cukraus (nors produktai būna vienodi), tai jiems ir pakyla gliukozės kiekis.“

Kaip desertas „eis į kūną“, priklauso nuo daugelio veiksnių

Gydytoja patikino, kad uogos, vaisiai turėtų būti įtraukiami į mitybą kasdien, o saldumynai jau yra desertas, kas irgi yra normali mitybos dalis. Paklausta, kaip vis tik yra su staigiais gliukozės kraujyje šuoliais, pavyzdžiui, staiga suvartojus stiklinę sulčių, intuityvaus valgymo specialistė priminė, kad kiekvieno organizmas yra skirtingas.

„Vėlgi labai svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus kūnas sureaguos skirtingai ir individualia. Tai priklausys ne tik nuo mūsų kūno, bet ir būsenos tuo metu. Jei mes blogai miegojome naktį, desertai tikrai labiau padidins gliukozės kiekį kraujyje, jei sportuojame, tada sunaudojama daugiau gliukozės ir nebus tokio didelio šuolio.

Taip pat tai priklauso nuo raumenų masės, nes raumenys yra tas aktyvus audinys, kuris naudoja gliukozę – kuo didesnė raumenų masė, tuo didesnis gliukozės panaudojimas. Kai jau žmogus serga 2 tipo diabetu, kas tikrai labai sunki liga, yra rekomenduojama reguliariai žiūrėti – tas pats desertas, suvalgytas vakare, labiau pakels gliukozę, nei suvalgytas ryte“, – aiškino specialistė.

Paklausta, galbūt tokia rekomendacija desertą, jei jau jis valgomas, suvartoti pirmoje dienos pusėje, gydytoja tikino, kad tai yra dar vienas iš populiarų mitų. 

„Kai atsirado cukraus demonizavimas, atsirado įvairių triukų, kaip reikėtų vengti cukraus poveikio. Bet jis nebūtinai yra blogas, ko reikėtų vengti bet kokiu atveju – mūsų kūnai susitvarkys, organizmas yra to pripratęs, yra svarbus bendras sveikas gyvenimo būdas, miego trukmė, fizinis aktyvumas, reguliarus valgymas, streso vengimas, kas ypač padidina gliukozės kiekį kraujyje. Tiesiog nereikia fokusuotis į vieną dalyką, kad kažkas vienas gadina sveikatą“, – patarė A. Jauniškytė-Ingelevičienė. 

Ji pridūrė, kad atliekant tyrimus su maistu, ypač aiškinantis cukraus poveikį, žmonės skirstomi į kelias grupes. Pirmoje būna naudojamas mažiausiai cukraus ir palaipsniui tolesnėse grupėse jo kiekis didinamas.

„Kalbant apie tą grupę, kur būna mažiausias cukraus kiekis, nereiškia, kad jo visai nebūna. Taigi tie tyrimai rodo, kad žmonės drąsiai kiekvieno valgymo metu gali suvartoti kažkokį cukraus kiekį ir tai nesukels sveikatai neigiamų pasekmių. 

Tose grupėse, kur tiriant suvartoja daugiausiai cukraus, kiekiai tikrai būna labai dideli, pavyzdžiui, prilygsta 7–8 dideliems saldainių batonėliams. Paprastai žmonės kasdien tiek nesuvalgo, o jei ir suvalgo, tai jau laikoma persivalgymu ir sveikatos rizika daugiau yra dėl jo, o ne paties cukraus“, – apibendrindama pastebėjo gydytoja.