Nėščia, girta ir nuo narkotinių medžiagų apsvaigusi, beveik 3-is promilės įpūtusi 45-erių Panemunės miesto gyventoja į Tauragės medikų rankas pateko šią savaitę. Dėl sudėtingos jos ir vaisiaus būklės moteris buvo vežama iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Iš Tauragės ji buvo nuvežta į Klaipėdą, o po to į Kauno Klinikas, kur šiandien ji galiausiai pagimdė blaivų berniuką. Jo būklę atidžiai stebi medikai.
Tai jau antras garsiai nuskambėjęs nėščios ir girtos moters atvejis Lietuvoje. Šiuo metu Klaipėdos prokuratūra atlieka tyrimą dėl 35-erių Telšių gyventojos. Girta moteris Klaipėdoje pagimdė kūdikį, kuriam buvo nustatytas 4-ių promilių girtumas.
Tiesa, šie atvejai stebina ne visus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad kasmet Lietuvoje gimsta dešimtys kūdikių, kurie turi Vaisiaus alkoholinio sindromo požymių. Vilniaus gimdymo namų vadovė atkreipia dėmesį, kad tai yra ne nauja, o giliai įsišaknijusi problema.
„Mano praktikoje buvo, kada atvyko abu girti, tiek vyras, tiek moteris. <…> Vyras tik atsisėdęs užmigo ir nutekėjo vaisiaus vandenys, tiesiog persisunkė alkoholio kvapu, vyras staiga pabudo ir sako: „Kur čia dalinama yra degtinė?“ ir pradėjo šliaužti link gimdymo kėdės, jis pradėjo laižyti tuos vaisiaus vandenis“, – sakė gimdymo namų vadovė prof. Kornelija Mačiulienė.
Medikai perspėja, kad alkoholinį sindromą turintys vaikai būna hiperaktyvūs, jiems sunku mokytis, sukaupti dėmesį; jų psichika vystosi lėčiau, tokie vaikai gali turėti kalbos, klausos ir mitybos sutrikimų.
„Jeigu nėščia moteris išgeria nors vieną vyno taurę ir jai yra labai gera, tai reikia turėti omeny, kad vaisius yra girtas“, – tikino medikė.
Valdžios institucijos aiškina, kad nėščias ir girtas moteris gimdymo namuose matysime tol, kol visuomenė toleruos tokį elgesį. Esą socialinės rizikos šeimą stebintis specialistas dažnai iš viso net nežino, kad girtaujanti moteris yra nėščia.
„Kas gali pastebėti tą gimdyvę, kuri yra aukštos rizikos? Artimieji, bendruomenė, kaimynai. Tai mums labai svarbu gauti signalą, kad yra tokia nėščioji, kad tikrai galėtų specialistai pasijungti“, – sakė ministerijos patarėja Daina Urbonaiteinė.
„Labai svarbu, kad informacija pasiektų tarnybas, nes kaip ir gaisro atveju, mes turbūt įsivaizduojame, kad gaisrinė nebūtinai mato visus apylinkėje kylančius gaisrus, jeigu niekas nepaskambina ir nepraneša tarnyba negali laiku suteikti pagalbos“, – sakė parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Specialistai pabrėžia, moterims alkoholikėmis pagalbą galima suteikti tik tada, kai jos sutinka pačios gydytis.
„Pirmiausia yra pačio žmogaus motyvacija, kad jis pripažintų, kad tai yra problema ir tada norėtų kažką tai keisti savo elgesyje, tuomet gydytis“, – sakė Psichikos sveikatos skyriaus specialistė Indrė Markūnė.
„Nuo pat pradžių padėti mamai stotis ant kojų, ypač jeigu ta mama yra pati patyrusi daug negerų dalykų. Jeigu augusi globos namuose, jeigu patyrusi smurtą vienokį ar kitokį. Tai yra įmanoma, jeigu mes tik ištiesim pagalbos ranką ir keisim požiūrį į žmogų“, – tikino „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Didžpetrienė.
Medikai perspėja, kad alkoholinį sindromą turintys vaikai būna hiperaktyvūs, jiems sunku mokytis, sukaupti dėmesį. Jų psichika vystosi lėčiau, tokie vaikai gali turėti kalbos, klausos ir mitybos sutrikimų.
