Plačiau papasakojusi apie tai, kaip narkozė (mediciniškai vadinama keliais terminais – anestezija, sedacija, nejautra) veikia žmogaus jutimus, kad jis nejaučia skausmo, Santaros klinikų Anesteziologijos tarnybos vadovė dr. Diana Gasiūnaitė paaiškino paprastai.
„Anestezija yra kompleksinis dalykas, o mūsų vaistai veikia taip, kokiu tikslu jie leidžiami. Jei norime, kad pacientas užmigtų, jis ir užmiega – vaistas veikia per tam tikrus receptorius. Jei leidžiame vaistą, kad neskaudėtų, o tam dažniausiai naudojame opioidus, jie veikia per opioidinius receptorius, kurie organizme yra dar keturių rūšių.
Norėdami atpalaiduoti raumenis, leidžiame raumenų relaksantus, jie vėlgi veikia per specifinius receptorius. Dar turime daug vaistų kraujotakai palaikyti – kraujospūdžiui padidinti, sumažinti, širdis ritmui padažninti, paretinti, kiekvienas vaistas pagamintas veikti per vieną ar kelių rūšių receptorius, taip jis ir veikia. Mūsų menas, tikslas ir darbas nustatyti tinkamą vaistą, tinkamą jo dozė ir tinkamu laiku jį panaudoti“, – kalbėjo ji klinikų nuotolinės konferencijos metu.
Anestezija – atsižvelgiant į paciento norus ir lydinčias ligas
Gydytojos aiškinimu, prieš skiriant narkozę būtinai išsiaiškinama paciento ligų istorija, vartojami vaistais, kartais galbūt net jo darbo aplinka, atliekamos funkcijos – svarbu viskas, kas gali turėti įtakos tiek operacijai, tiek anestezijai.
Pačios anestezijos metodų irgi yra ne vienas – galima taikyti bendrinę ar tik vietinę nejautrą, pacientas net pats dalyvauja operacijos metu.
„Anestezija suplanuojama tiek atsižvelgiant į paciento norus, tiek lydinčias ligas. Kokie gali būti pacientų norai? Gali būti priimtinumo ribos, dalį operacijų galime atlikti taikydami sritinę arba vietinę nejautrą. Jei pacientui yra priimtina, kad jis galės būti aktyvus, ne operacijos dalyvis, bet tam tikrais atvejais – pokalbio dalyvis ir žinoti apie savo kūne vykstančius veiksmus, tam tikrų operacijų metu tai visiškai įmanoma.
Pavyzdžiui, epidūrinis gimdymo nuskausminimas – gimdyvė čia yra aktyvi veiksmo dalyvė ir sedacijos jau netaikome. Bet jei pacientas nesutinka, kad jis kažką matytų, girdėtų, bijo, turi neigiamos patirties, tuomet galime kombinuoti metodus – vienu būdu atlikti nuskausminimą, kitu – leisti pacientui pamiegoti, pasnausti ar suteikti gilią anesteziją“, – komentavo D. Gasiūnaitė.
Gilus miegas ar koma?
Ji pasakojo, kad anestezija apima įvairius metodus – ir sedaciją, ir regioninę, ir kaukinę, ir intraveninę, bendrą endotrachėjinę nejautrą.
„Tada jau visiškai atjungiame pacientą, o išties valdome ir paciento kvėpavimą, stengiamės užtikrinti kraujotaką, galime taikyti ir pagalbinius kraujotakos palaikymo metodus. Viskas priklauso nuo operacijos apimties, sudėtingo ir kt.“ – aiškino gydytoja.
Bendrajai anestezijai pacientas gali būti užmigdytas leidžiant vaistus į veną arba retais atvejais vaistai skiriami kauke (tai dažniau pasitaiko tarp mažųjų pacientų).
Vaikų anesteziologijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė dr. Ilona Dockienė konstatavo, kad vaikai retai nori būti sąmoningi operacijos metu:
„Dalyvauti tame, kas vyksta, vaikų amžiuje nėra priimtina, per visą mano gyvenimo praktiką gal ir galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų, kiek buvo tokių drąsuolių, įdomiai dalyvaujančių artroskopinės operacijos metu, bet dauguma norėtų neprisiminti, nedalyvauti ir gerbiame tą jų norą.“
Paklausta, kokią būseną labiau primintų gili narkozė – gilų miegą ar komą, D. Gasiūnaitė juokavo, kad viskas priklauso nuo specialisto rankų. „Jei bus per gili narkozė, bus koma, jei bus tinkama narkozė, bus miegas – dažniau gilus miegas“, – sakė ji.
Ar galima netyčia prabusti operacijos metu?
Pasiteiravus, ar gali pacientas prabusti operacijos metu, nejausti skausmo, bet būti sąmoningas, gydytoja nurodė, kad kai kada taip daroma specialiai.
„Kartais operacijos metu pacientas specialiai pažadinamas, bet tada veiksmas vyksta ir prieš operacija, pacientas yra apmokomas. Tai yra pasaulinė praktika atliekant tam tikras operacijas nustatant tam tikras svarbias zonas, kad jos nebūtų pažeistos operacijos metu. Tada pažadintas pacientas atlieka tam tikrus psichologinius testus, tam jis pažadinamas visiškai iš bendros anestezijos ir su atverta kaukole šneka. Tai yra specifinis dalykas (tokia operacija, kai atvėrus kaukolę pabudintas pacientas grojo smuiku, buvo atlikta ir Santaros klinikose, – aut. past.).
„Mūsų menas, tikslas ir darbas nustatyti tinkamą vaistą, tinkamą jo dozė ir tinkamu laiku jį panaudoti.“
Kalbant apie daug dažnesnes ir lengvesnes operacijas, pacientui anestezijos metu ausų neužkišame, nebent ją operuojame, taigi girdėti jis gali. Bet dažniausiai mūsų tikslas, kad būtų kaip miego metu – užmigti, nesuvokti, nesuprasti ir jaustis komfortiškai. Tam, kad žmogus nepabustų tada, kai nereikia, turime monitoravimo metodus, galime palaikyti narkozės gylį atsižvelgdami į šituos dalykus“, – aiškino D. Gasiūnaitė.
Ji pridūrė, kad kartais pacientas chirurgų prašymu specialiai pabudinamas operacijos pabaigoje, pavyzdžiui, norint įvertinti tam tikrą funkciją, ar ji atsistatė.
I. Dockienė pasakojo, kad vaikai neretai išsako nuogąstavimus, kad gali pabusti operacijos metu. „Vyresnių klasių mokiniai atvyksta su tam tikromis žiniomis ir nuostatomis iš draugų, interneto – dažniausiai išsakomi nuogąstavimai, ar išvis atsibus po operacijos, ar neatsibus jos viduryje, ar tikrai užmigs.
Retais atvejais dėl to ginčijamės, nes būna, kad jie nenori miegoti, bet nenori ir tame dalyvauti. Tada tariamės, kad darome viską, ką reikia, o tu bandyk nemiegoti. Tai tas susitarimas visada baigiasi anesteziologų pergale, kova būna nelygi ir pooperaciniu laikotarpiu iš to pasijuokiama“, – šypsodamasi pastebėjo ji.
Ar narkozė trumpina gyvenimą ir blogina atmintį?
Paklausus, ar anestezija gali trumpinti gyvenimą ir bloginti atmintį, D. Gasiūnaitė nurodė, kad tame yra tik dalelė tiesios.
„Greičiau skausmas labiau trumpina gyvenimą (šypsosi). Nėra labai daug patikimų moksliškai įrodytų darbų, bet tam tikri medikamentai gali veikti trumpalaikę atmintį. Iš dalies tai gali būti tiesa, bet pasibaigus medikamentų veikimui pasibaigia ir trumpalaikės atminties pablogėjimas. Bet tikrai priežastis, dėl ko atliekama chirurginė intervencija, dažniausiai gerokai labiau sutrumpina gyvenimą“, – konstatavo ji.
Vaikų anesteziologė patikino, kad ir tėvai baiminasi, kad po narkozės pablogės vaiko atmintis, gebėjimas mokytis. „Bet kiek vaikų populiacijoje atlikta studijų, kol kas yra įrodytas tik neigiamas anestezijos poveikis vaikams iki vienerių metų, kol dar yra nebrandžios organizmo sistemos. Tad iki to laiko narkozės nereikėtų atlikti dėl nebūtinų priežasčių“, – nurodė I. Dockienė.
Ilgiausiai anesteziją taikė virš 24 val.
Gydytojų teirautasi ir apie tai, kiek narkozės trukmė gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
„Jei kalbėtume apie ilgiausią trukusią anesteziją, šioje ligoninėje per savo karjerą turėjau truputį ilgesnę operaciją nei 24 valandos. Tai buvo neurochirurginės operacija. Dabar galime labai ilgai, tiek, kiek reikia, su dabartinėmis anestezijos technologijomis, medžiagomis, pagalbinėmis priemonėmis, kraujotakomis, įvairiais pagalbiniais prietaisais pacientą išlaikyti anestezijoje.
Visada trumpesnė operacija ir anestezija yra geriau, kuo ilgesnė operacija, tuo žmogaus organizmas labiau išsibalansuoja. Ir kartais, kuo ilgiau vyksta veiksmas, jį subalansuoti yra sunkiau. Išsibalansuoja mūsų gyvybinės sistemos, kraujavimas, krešėjimas, kiti dalykai, net atsiranda pagalbinės kraujotakos problemos, bet nieko nedarome šiaip sau, be chirurginio, operacinio būtinumo“, – pabrėžė D. Gasiūnaitė.
„Visada trumpesnė operacija ir anestezija yra geriau, kuo ilgesnė operacija, tuo žmogaus organizmas labiau išsibalansuoja.“
I. Dockienė paantrino, kad ilgiausiai trunkančios vaikų operacijos tai pat yra neurochirurginės: „Ilgiausiai trunka stuburo korekcinės ir kaukolės deformacijų korekcinės operacijos, kiek pačiai teko dalyvauti, ilgiausia operacija truko 14–15 valandų. Vaikams, jei tik įmanoma, irgi dažniausiai stengiamasi tokių ilgų operacijų nedaryti, jei įmanoma, operuoti etapiškai, leisti atsistatyti kraujodaros organams.“
D. Gasiūnaitė atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinė farmacijos pramonė siūlo naujoviškesnius vaistus, kurie sukelia mažiau šalutinių poveikių, trumpiau veikia.
„Visus vaistus išvalo mūsų organizmas – arba suskaido, arba išskiria nesuskaidytus per šlapimo takus, iškvepiame. Mūsų tikslas, kad anestezijoje naudojami vaistai būtų kuo trumpiau veikiantys, kuo geriau suskaidomi, su kuo mažiau pašalinių poveikių“, – pabrėžė gydytoja.
