„Gimdos kaklelio vėžys yra antra iš dažniausių moterų onkologinių ligų ir trečia pagal mirštamumą nuo vėžio. Lietuvoje serga daugiausia 35–49 metų moterys, tačiau susirgti įmanoma ir kur kas jaunesniame amžiuje“, – sako gyd. akušerė-ginekologė A. Markauskienė.
Gimdos kaklelio vėžio problema Lietuvoje išlieka aktuali, nors jį gydant padaryta didelė pažanga. Šalyje vykdoma atrankinė patikros dėl gimdos kaklelio vėžio patologijos programa, atliekamas onkocitologinis tyrimas, jau yra galimybė moterims ir mergaitėms pasiskiepyti nuo ŽPV.
Vis dėlto moterų sergamumas ir mirštamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurinėje Europos dalyje: 4 kartus daugiau nei Suomijoje ir 2 kartus daugiau nei Švedijoje.
Užsikrėsti ŽPV≠ susirgti gimdos kaklelio vėžiu
Užsikrėsti ŽPV virusu, sukeliančiu gimdos kaklelio vėžį, gali kiekviena seksualiai aktyvi moteris. ŽPV būna įvairių tipų ir klasifikuojami pagal vėžio sukėlimo rizikos laipsnį. Žinoma maždaug 100 ŽPV tipų, 15 iš jų sukelia gimdos kaklelio vėžį. ŽPV pažeidžia gimdos kaklelio ląsteles, ir ilgainiui šie pakitimai transformuojasi į vėžį, tačiau dauguma užsikrėtimų praeina be simptomų ir virusas natūraliai pašalinamas iš organizmo. Statistiškai penkios moterys iš dešimties anksčiau ar vėliau užsikrečia virusu, nors tik nedidelei daliai infekcija gali sukelti ikivėžinius pakitimus. Nuo ŽPV infekcijos patekimo iki invazinio vėžio išsivystymo praeina 10–20 metų.
Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio
Visos priemonės, kurios sumažina lytiniu būdu plintančių ligų dažnį, padeda apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, nors ir neužtikrina visiško saugumo. Tarp jų – vakcinos nuo ŽPV, saugus seksualinis elgesys, brandūs lytiniai santykiai, saikingas alkoholio vartojimas, nerūkymas.
Tačiau svarbiausias ir rezultatyviausias būdas išvengti gimdos kaklelio vėžio – periodiškas profilaktinis patikrinimas, leidžiantis laiku nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Laiku nustačius gimdos kaklelio pakitimus, jie išgydomi.
Gimdos kaklelio tyrimai ir gydymas
Norint laiku aptikti gimdos kaklelio pakitimus, privalu nuolat rūpintis savo sveikata.
Onkocitologinis (toliau – PAP) tyrimas yra pirminis gimdos kaklelio tyrimas. Tiriamosios medžiagos – tepinėlio – paėmimas yra neskausminga procedūra, kurios metu šepetėliu paimama gimdos kaklelio gleivinės ląstelių pavyzdžių. Vėliau šios ląstelės tiriamos mikroskopu, ieškant, ar nėra pakitimų. Pirmąjį PAP tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus apytikriai trejiems metams nuo lytinių santykių pradžios. Jei gimdos kaklelio ląstelių pakitimų neaptinkama, tyrimas kartotinas kas 1–2 metai.
Atsiradus pokyčių onkocitologiniame tyrime, atliekama kolposkopija: makšties gleivinė ir gimdos kaklelio makštinė dalis apžiūrimos specialiu optiniu prietaisu – kolposkopu. Esant reikalui atliekama biopsija.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre visos reikalingos procedūros ir tyrimai atliekami tą pačią dieną, kai pacientė kreipiasi. Patyrę specialistai ir šiuolaikiška įranga garantuoja greitą ir patikimą diagnostiką, o prireikus ir veiksmingą gydymą.
Faktai apie ŽPV infekciją
• Per savo gyvenimą 75 proc. visų vyrų ir moterų perserga ŽPV infekcija.
• Mažiau nei 5 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų tenka moterims iki 30 metų.
• Viruso išlikimas organizme ilgiau kaip 12 mėnesių padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu 300 kartų.
• Iki trečiojo gyvenimo dešimtmečio pabaigos 94 proc. visų infekuotų moterų ŽPV įveikia savo imunine sistema.
Kas didina gimdos kaklelio vėžio riziką
ankstyvi lytiniai santykiai (iki 20m.)
didelis lytinių partnerių skaičius
dažnas gimdymas
lytiniu būdu plintančios ligos
rūkymas
dažnas alkoholio vartojimas
netinkama mityba
nusilpęs imunitetas
