Prezidentas Otto'as Perez Molinas paskelbė nacionalinį pavojų ir liepė žmonėms evakuotis iš aukštų pastatų.
Pareigūnų teigimu nuošliaužos palaidojo kelius ir prireiks mažiausiai 24 valandų norint atkurti susisiekimą su labiausiai nuo drebėjimo nukentėjusiomis vietovėmis.
Pasak Gvatemalos Seismologijos instituto direktoriaus Eddy Sanchezo, tai didžiausias drebėjimas Gvatemaloje nuo 1976 m., kai per 7,5 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą žuvo 25 tūkst. žmonių.
JAV geologinių tyrimų tarnyba pranešė, kad trečiadienį Gvatemalą sukrėtė 7,5 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, skelbia „Reuters“.
Drebėjimo epicentras buvo 40 kilometrų gylyje už 45 kilometrų nuo Gvatemalos Ramiojo vandenyno pakrantės, netoli pasienio su Meksika. Ramiojo vandenyno perspėjimo apie cunamius centras nepaskelbė cunamio pavojaus.
Liudininkai pasakojo, kad Gvatemalos ir San Salvadoro miestuose drebėjo pastatai ir virpesiai buvo juntami net Meksike. Kol kas apie nuostolius ir aukas nepranešama. Pranešama, kad Gvatemaloje evakuojami gyventojai, o ugniagesiai ir gelbėtojai pasiruošę iškvietimams. Meksike evakavosi biurų darbuotojai.
