Guronių kaimas nepaminėtas jokioje lig šiol Lietuvoje išleistoje enciklopedijoje – toks jis mažas ir nežymus, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. O dabar negėda ir nusilenkti prieš Jų Didenybę Guronis. Tasai kaimas – tai ne vien seniūnijos, rajono, bet ir Lietuvos pasididžiavimas. Tai kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė.
Guronys yra Kaišiadorių rajone, 3 km. į pietus nuo Žaslių, 9 km. į rytus nuo Kaišiadorių, ant Žaslių ežero kranto, kurio rytiniame krante esanti kalva Meilės kalnu vadinama. Per Guronis teka Guronių ir Dumsių upeliai. Kaimą į dvi dalis dalina Vilniaus – Kauno geležinkelis. Vietovardis kilęs iš lenkiško žodžio gura – kalnas. 1744 kaimo vardas užrašytas Gurance, 1851 – rusiškai „Подгуранцы“. Guronys (rus. Кгуранцы) minimi 1580, kai buvo priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1795 kaimas (lenk. Gurancow) su keturiomis sodybomis ir 36 gyventojais priklausė Rasavos palivarkui. 1820 kaime gyveno 5 šeimos (keturios Sladkevičių, viena Šumskų) – iš viso 41 gyventojas. Po 30 metų, 1850, minimos jau 6 šeimos – 5 Sladkevičių ir 1 Šumskų. 1881 – 6 sodybos ir 63 gyventojai (59 katalikai ir 4 žydai). 1897 – 100 gyventojų ir 105 dešimtinės žemės. XX a. pradžioje įsteigta slapta lietuviška mokykla. M. Karnilaitės namuose Guronių ir aplinkinių kaimų vaikus mokė daraktorė Rozalija Petkevičiūtė, kilusi iš Eiriogalos kaimo. Į šią mokyklą susirinkdavo po 20 – 30 vaikų, daugiausia 12 – 15 metų mergaičių. Per pamokas vienas iš mokinių, kol kiti mokydavosi skaityti, rašyti, deklamuoti, dainuoti bei įvairių žaidimų, stovėdavo sargyboje. Už mokymą mokinių tėvai daraktorei atsilygindavo maisto produktais.
1919 Sausį Guronis užėmė Raudonosios armijos daliniai, o jau 1919 IV 03 kaimą išvadavo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Atsitraukę rusai iš artilerijos smarkiai apšaudė Guronis ir Dalinonių kaimus. Vėliau Guronyse ilgai stovėjo Lietuvos kariuomenės dalinys, saugojęs Žaslių geležinkelio stotį. 1923 – 15 sodybų, 90 gyventojų. 1931 kaime buvo 127,6 ha žemės. Guronys į vienkiemius išskirstyti 1938 metais. Pagal išskirstymo planą dviejuose kaimo sklypuose buvo 146,27 ha žemės: I sklype – Guronyse – 131,74 ha, II sklype, nuo kaimo nutolusiame per 4 km. dešinėje geležinkelio Vilnius – Kaunas pusėje, – 14,53 ha žemės. Šalia II sklypo pažymėtas į Žaslių ežerą įtekantis upelis Brastelis. Didžiausio sklypo savininkas tuo metu buvo M. Slatkevičius. Labiausiai paplitusios Slatkevičiaus, Karnilos, Červoko pavardės. 1947 metais Guronių kaime –15 sodybų, 79 gyventojai. 2000 metais – 20 sodybų, 36 gyventojai. Guronyse yra du alkakalniai, kaimo kapinės. Guronys – kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimtinė, iš Guronių kilęs kunigas Zigmas Červokas.
Rožinio slėpynių kelias ir parkas bei rekolekcijų namai Guronyse
Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio iniciatyva ir sprendimu, Žaslių seniūnijos Guronių kaime kuriamas sakralinis Rožinio slėpinių parkas „Tėviškės šviesa“. Šiam itin originaliam parkui parinkta kardinolo Vincento Sladkevičiaus sodybos žemė.
Kai būsimajam kardinolui buvo maždaug 18 metų, jo tėvai įsikūrė naujoje vietoje, kurioje dabar ir kuriamas Rožinio slėpinių parkas. Anot Kaišiadorių vyskupo J.Matulaičio, šiam parkui V.Sladkevičiaus tėviškė parinkta neatsitiktinai. Mat tokiu būdu siekiama įamžinti ne tik kardinolo, bet ir jo labai brangintą rožinio maldą, kurią laikė gražiausiu pasveikinimu Dievo Motinai.
Kardinolo V.Sladkevičiaus sodybos žemėje (beveik 10 ha) yra du pilkapiai, gilus melioracijos griovys, kuriuo teka vanduo. Sodybai priklausiusios žemės pakraštyje jau pastatytas akmuo kardinolo tėviškei atminti, įrengta erdvi aikštelė automobiliams, išasfaltuotas įvažas prie būsimo sakralinio parko, pastatyta Šv.Mergelės Marijos statula ir penkios koplyčios, rekolekcijų namai. Pradėta statyti centrinė koplyčia – bažnyčia. Šio sakralinio parko projekto autorius - architektas Stasys Petrauskas.
Kada galima lankytis šioje vietoje?
Piligrimai čia gali lankytis jiems patogiu laiku. Organizuotos rožinio pamaldos, einant Rožinio slėpinių kelią, vyksta kiekvieną spalio mėnesio sekmadienį 15.30 val. Tikslesnė informacija: Kaišiadorių vyskupijos kurija, tel. (346) 52208 arba el. paštu: [email protected]
Kaip pasiekti Guronys?
Traukiniu: išlipama stotelėje „Žasliai“ ir einama apie 2 km pėsčiomis Kauno kryptimi iki geležinkelio pervažos; prieš ją yra kelio ženklas "Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė", ten pasukama į kairę. Rožinio slėpinių kelias nuo šios pervažos nutolęs apie 800 metrų.
Automobiliu: nuo autostrados Vilnius-Kaunas prie Elektrėnų sukama Jonavos kryptimi; ten kryptį nurodo kelio ženklas "Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė". Pravažiavus „Žaslių geležinkelio stoties“ gyvenvietę, prieš geležinkelio pervažą sukama į kairę (yra kelio ženklas).
Šaltiniai
- www.kaisiadorys.lcn.lt/izymybes
- Gustaitis R. KAIŠIADORIŲ RAJONO GYVENVIEČIŲ ŽINYNAS. – Kaišiadorys, 2001.
- Laurinavičius J. KAIŠIADORIŲ KRAŠTO ŽMONĖS: 100 BIOGRAFIJŲ. - Kaišiadorys, 2002.
- Laurinavičius J., Petkevičius B. GURONYS. – Kaišiadorys, 1995.
- PADARYK MANE GERUMO ŽENKLU. Prisiminimai apie kardinolą Vincentą Sladkevičių / Sud. Irena Petraitienė. – Kaunas, 2003.
- Petraitienė I. KARDINOLAS. – Kaunas, 2000.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
