Vyno augintojų virsmas vyno gamintojais
Senasis pasaulis yra vyną gaminančios Europos šalys - Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Italija. Europos vyndariai vynuoges augina bei vyną puoselėja jau 2000 metų, tad senosios tradicijos bei tam tikras archajiškumo prieskonis yra pakankamai ryškus. Šiuos tauriojo gėrimo meistrus galima pavadinti „augintojais“, kadangi vynuogių bei iš jų spaudžiamo gėrimo skonį tradiciškai formuoja geografinė aplinka (pranc. terroir) - vietovės klimatas, dirva, reljefas, apylinkėse augantys augalai.
Naujojo pasaulio vynai pagaminti ne Europoje, bet JAV, PAR, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Čilėje ar Argentinoje. Vyndarystės tradiciją į šias šalis atplukdė kolonizatoriai, tačiau pastarieji neturėjo pakankamai laiko bei galimybių išsamiai ištirti nepažįstamų žemių gamtinių sąlygų. Naujojo pasaulio vyndariai nuo pirmųjų vynmedžių pasodinimo orientavosi ne į jų auginimą, o į vyno gamybos procesą. Jie niekuomet nesibodėjo maišyti skirtingų veislių vynuogių, rinkosi uogas ne tik iš įvairių vynuogynų, bet net ir iš kelių regionų, drąsiai bandė ir iki pat šių dienų taiko šiuolaikines technologijas.
Naujojo pasaulio vyndarių drąsa tiesiog šokiruodavo senąsias tradicijas vertinančiuosius, tačiau per keletą pastarųjų dešimtmečių situacija pasikeitė iš esmės. Naujojo pasaulio vynai skina laurus prestižiniuose apdovanojimuose, nosis raukę snobai juos liaupsina aklųjų degustacijų metu, o Europos vyndariai į technologinius laimėjus bei išskirtinai griežtas vietines vyno gamybos taisykles žvelgia tolerantiškiau.
Naujojo pasaulio vynai džiugina ir gomurį, ir piniginę
Senojo pasaulio vynai garsėja savo subtilumu, lengvais skonio bei aromato niuansais, didesniais skirtingų metų derliaus pokyčiais, tačiau šie gėrimai paprastai esti brangesni.
Naujojo pasaulio vynai yra stipresni, ryškesnio skonio ir tvirtesnio kūno (degustavimo terminas, reiškiantis vyno svarumo pojūtį burnoje), juose labiau juntamas vaisiškumas, mažiau rūgštumo, tad dažniausiai už Europos ribų pagamintus vynus mielai gurkšnoja net ir nepuoselėjantys ypatingų sentimentų šiam gėrimui. Pastovesnis klimatas ir mažiau kintančios gamtinės sąlygos bei platus technologijų taikymas suteikia galimybę išspausti pigesnius, tačiau tikrai ne prasto skonio gėrimus.
Pirmoji pažintis su Naujojo pasaulio vynais
Naujojo pasaulio vynais susidomėjusieji, žinoma, turėtų pasitikėti savo skoniu ir degustuoti įvairius gėrimus, tačiau vertėtų žinoti keletą regionų bei jose auginamų vynuogių veislių, žingsnis po žingsnio tampančių tikra klasika.
Žymiausi Naujojo pasaulio vyndarystės regionai bei juose plačiausiai auginamos vynuogių veislės:
JAV: Napa slėnis (Cabernet Sauvignon) Sonomos apskritis (Cabernet Sauvignon) Kolumbijos slėnis (Riesling).
Argentina: Mendosa (Malbec) San Chuanas (Syrah, Malbec) Salta (Torrontes, Malbec) Katamarka (Torrontes, Syrah, Malbec).
Čilė: Čoapos slėnis (Syrah, Cabernet Sauvignon) Limario slėnis (Chardonnay) Maipo slėnis (Cabernet Sauvignon, Syrah).
Australija: Hanterio slėnis (Chardonnay, Semillon) Barosa slėnis (Shiraz) Edeno slėnis (Riesling).
Naujoji Zelandija: Marlboras (Sauvignon Blanc) Martinboras (Pinot Noir, Pinot Gris, Riesling) Centrinis Otago regionas (Pinot Noir).
PAR: Konstancija (Sauvignon Blanc) Parlas (Semillon, Chardonnay, Cabernet Sauvignon) Overbergas (Chardonnay, Pinot noir).
