Gamtos žinovai, norėdami padėti paukščiams, užbėgti besąlygiškai paukščių penėjimui už akių, iš anksto žmones perspėja, kad maitindami paukščius, kol jie patys dar laisvai gali susirasti maisto, pridaro dar daugiau žalos.
Gulbės – ne vištos
Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės ir žūklės žinovė Jovita Bielskienė, nelaukdama, kol prasidės masinis laukinių paukščių šėrimas kreipiasi į gyventojus ir ragina elgtis atsakingai.
„Paukščiai masiškai Nevėžyje dar nesibūriuoja, mat neužšalę ir kiti rajono vandens telkiniai. Tad jie pasklidę po visą rajoną, dar laisvai sau gali rasti maisto. Galime kur ne kur išvysti plaukiojančius paukščius. Tačiau jei spusteltų šaltukas, vandens lygis kristų ir imtų susidaryti ledas, paukščiai kaipmat rinktųsi prie pėsčiųjų tilto, į savo įprastą vietą. Kadangi orus nuspėti labai sunku, tad norėtume žmonėms priminti, kad jei ir pamatytų vieną kitą paukštį – jo nelesintų. Juk negalima iš gulbės daryti vištos. Gulbėms, kol vanduo neužšalęs, maisto susirasti natūraliai tikrai nėra sunku“, – paaiškina J. Bielskienė.
Mažiau kištis
„Žiemoti likusių paukščių besaikis maitinimas labai greitai gali atsigręžti prieš juos pačius. Reikia kuo mažiau kištis į natūralius gamtos procesus. Žmonių geraširdiškumas atsisuka prieš pačius paukščius. Per anksti pradėjus maitinti jiems padaroma žala. Gamta yra išmokiusi juos susirasti maisto, o rudenį instinkto vedami paukščiai turi išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Tačiau nuolat paukščius lesinantys žmonės ne tik atpratina juos rūpintis savimi, bet ir sunaikina jų instinktą“, – tikina Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovė.
Pradėjus maitinti per anksti rizikuojama paukštį užlaikyti, šis pripranta prie maisto. Tada jis tampa atviru grobiu plėšrūnams, arba nugaišta iš nuovargio ar alkio.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
