Muziejų, kurio filialą planuojama atidaryti ir Lietuvoje, gaubia finansinio neskaidrumo šešėlis.
1997 metais Bilbao mieste atidarytas Guggenheimo muziejus simbolizavo šio šiaurės Ispanijoje esančio pramoninio miesto atgimimą. Franko Gehry suprojektuotas muziejaus pastatas lėmė tai, kad Bilbao miestas tapo populiariu turistų apsilankymo tašku. Kiti Ispanijos miestai bandė pakartoti Bilbao sėkmę arba vadinamąjį Guggenheimo efektą, tačiau ne itin sėkmingai. Vis dėlto dabar su didžiulėmis problemomis susiduria ir pats Guggenheimo muziejus, kurio filialą siekiama atidaryti ir Lietuvoje. Prasta vadyba jau kainavo milijonus eurų, o Baskijos regioninis parlamentas kitą savaitę rengia specialią sesiją, kurioje aiškinsis, kas yra atsakingas už šias problemas.
Buvęs muziejaus finansų direktorius šiuo metu yra teisiamas dėl 500 tūkst. eurų pasisavinimo per praėjusį dešimtmetį. Muziejus taip pat kaltinamas permokėjęs už meno dirbinius ir per valiutinius sandorius praradęs 7 mln. eurų muziejaus pinigų.
Guggenheimo muziejaus vadovai neigia kalbas, kad muziejus susiduria su sunkumais. „Muziejus finansiškai laikosi puikiai“, - teigia direktorius Juanas Ignacio Vidarte ir priduria, kad buvęs finansų direktorius jau grąžino 80 proc. pasisavintų pinigų.
Direktoriaus teigimu, muziejumis susirūpinta tik dėl kitąmet vyksiančių regioninių rinkimų. Opozicija esą siekia prie ko nors prikibti ir taip apkaltinti dabartinę valdžią. J. I. Vidarte teigia, kad opozicija, besimėtydama kaltinimais, stengiasi užsitikrinti didesnę muziejaus kontrolę. Guggenheimo muziejus, jo teigimu, yra vienintelis Baskijos muziejus, kuris nėra išlaikomas vien tik iš valdiškų pinigų.
Tačiau politikai gruodžio 22 dieną rengia neeilinį posėdį, kad įvertintų muziejuje susiklosčiusią situaciją. Opozicinės Liaudies partijos atstovas Arturo Aldecoa ragina svarstyti nerimą keliančias vadybos klaidas muziejuje. Jis taip pat kaltina Solomono R. Guggenheimo fondo buvusį direktorių Thomasą Krensą pirkimo karštlige. Politiko teigimu, T. Krensas be jokių konsultacijų už savo mėgiamų dailininkų ir skulptorių kūrinius mokėjo visiškai nepagrįstas sumas.
Be to, balandį paaiškėjo, kad buvęs muziejaus finansų direktorius Roberto Cearsolo per dešimtmetį pasisavino 500 tūkst. eurų. Teigiama, kad jis klastojo skaičius ir vėliau pakeisdavo sąskaitas. Tačiau, J. I. Vidartes teigimu, tokia suma itin menka, todėl nusikaltimo ilgą laiką niekas nepastebėjo. Kai tik viskas paaiškėjo, R. Cearsolo buvo nedelsiant atleistas.
Tačiau su muziejumi susijusios kontroversijos tuo dar nesibaigė. Kai pinigų pasisavinimo byla susilaukė atgarsio ir regioniniame parlamente, tai paaiškėjo, kad muziejus itin permoka už kai kuriuos įsigijamus meno kūrinius.
