„GT-77“ – nelabai originalus pavadinimas. Kita vertus, trumpas ir gana aiškus automobilio vardas turi vieną akivaizdžią užuominą. „77“ simbolizuoja metus, kuriais jis buvo pristatytas. Įvairūs šaltiniai byloja, jog Rafik Ordyan suprojektuotas automobilis pirmą kartą buvo pademonstruotas 1977-aisiais, Rusijos sostinėje vykusių lenktynių savaitgalio metu.
Aštunto dešimtmečio pabaigoje pasirodęs „sportiškas“ kupė, bent jau dizaino konkursuose, negalėtų grumtis su to laikmečio išvaizdžiausiais analogais. Vis dėlto, neįprastos formos, į viršų pasikeliantys priekiniai žibintai ar kaip žuvėdros sparnai besikilnojančios durys suteikė šiam automobiliui išskirtinumo.
Jeigu automobilio išvaizda atrodė, švelniai tariant, įdomiai, to paties nesinorėtų pasakyti apie techninę automobilio pusę, nes „GT-77“ pagrindu tapo visiems gerai žinomas, vidutinės klasės „Moskvič 412“, kurį, ko gero, vairavo jūsų tėtis, močiutė ar pusbrolis.
Šis automobilis savadarbiam ratuočiui tapo važiuoklės, transmisijos ir kitų komponentų donoru. Vis dėlto, kai atėjo metas pagalvoti apie variklį, automobilio autorius nusprendė, jog „Moskvič“ esama širdis nėra tinkamiausias pasirinkimas. Vietoje to jis atsigrėžę į tuometinėje Čekoslovakijoje pagaminto „Škoda 1202“ variklio skyrių.
Šeimyniško universalo ratus suko ir didesnį pagreitį suteikdavo 1,2 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų agregatas. Tai buvo vandeniu aušinamas, 47 arklio galias išvystantis motoras. Nors jis nebuvo toks galingas kaip „Moskvič“ analogas, tačiau patikimumo ir ištvermingumo prasme „Škoda“ kūrinys buvo keliais šviesmiesčiais priekyje. Ypač, kai varikliui reikėdavo atlaikyti gana aukštas apkrovas karštą vasaros dieną.
Dabar, šiandien, siekdami sužinoti kas automobiliui nutiko po jo pasirodymo viešumoje, galime tik spėlioti ir imtis fantaziją skatinančių interpretacijų. Galiausiai, mes labai nenustebtume, jeigu šis automobilis dabar tūno tamsiam, apleistame garaže, kur jis laukia savo išganytojo.
