Senos geros šiugždančių grynųjų pinigų kupiūros, kaip ir daug kas skaitmeniniame nūdienos pasaulyje, netrukus taipogi gali pasukti (neišvengiamais?) elektroniniais keliais. Tiesa, ne pačiais radikaliausiais: netolimoje ateityje banknotai gali būti pradėti ženklinti nesudėtingais elektroniniais ratilais, kurie būtų spaudžiami tiesiai ant banknoto. Visa tai – mėginant užkirsti kelią pinigų padirbinėjimui.
Moderniuose grynųjų pinigų banknotuose yra įdiegta daugiau kaip 50 įvairiausių apsaugos nuo padirbinėjimo priemonių. Tačiau ne visada technologijos sudėtingumas garantuoja ir produkto efektyvumą. Apie tai liudija ir prieš keletą savaičių įvykęs atvejis, kai pastaroji aukštųjų technologijų „kimšte prikimšta“ 100 mlrd. vertės JAV dolerių emisija buvo taip sunkiai padirbama, jog jos atspausdinti nepajėgė net nacionalinė JAV pinigų kalykla – iškilo spausdinimo problemų, tad emisiją teko įšaldyti.
Šlamančiuosius prikimšti mikroschemų, ko gero, būtų neįmanoma – banknotai tam yra paprasčiausiai per ploni. Tačiau kaip alternatyvą mikroschemoms mokslininkai sugalvojo pasitelkti puslaidininkio savybėmis pasižyminčias organines molekules.
Naujausia idėja – banknotus ženklinti elektroniniais ratilais, užprogramuotais banknoto autentiškumo patikrinimui – atrodo kaip išties kraštutinė padirbinėtojų atgrasymo priemonė. Maža to, šitaip pažymėtus banknotus būtų galima sekti (t.y., registruoti jų buvimo vietą).
Grupė Vokietijos ir Japonijos mokslininkų banknotams sukūrė plonos plėvelės tranzistorių (PPT) „aksesuarus“ iš plonyčių aukso, aliuminio oksido ir organinių molekulių - visa tai atsargiai, sluoksnelis po sluoksnelio bus atspaudžiama tiesiai ant banknotų paviršių.
„Jokių „piktų chemikalų“ ar superaukštų temperatūrų, kurios gali pažeisti banknoto faktūrą“ - pažymi Makso Planko instituto mokslininkė iš Vokietijos Ute Zschieschang, galbūt turėdama omenyje jau minėtą įšaldytos naujų JAV dolerių emisijos atvejį.
Banknote su kur kas paprasčiau diegiama ir galbūt patikimiau apsaugosiančia technologija iš viso būtų apie šimtą organinių plonos plėvelės tranzistorių. Kiekvieno jų storis – mažiau kaip 250 nanometrų. Visiems jiems pakanka vos 3 voltų elektros įtampos. Tiek elektros bevieliu būdu gali užtikrinti išorinis šaltinis.
Mokslininkai savo išradimą jau išbandė su JAV doleriais, Šveicarijos frankais, Japonijos jenomis bei Senojo žemyno eurais. Nors technologija vis dar tobulinama, elektroniniai ratilai jau geba atlikti elementarias elektronines operacijas.
