Kandidatė į Prezidento postą Kazimiera Prunskienė „kibo į atlapus“ rinkimų favorite laikomai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, atvirai provokuodama stoti su ja į TV debatus. Pastaroji kvietimo diskutuoti tiesioginiame TV eteryje atsisakė. Bijo?
D.Grybauskaitės įvaizdžiui kenkia kalbėjimas. Su kiekvienu pasisakymu ji atstumia nuo savęs vieną ar kitą grupę potencialių rinkėjų. Pasirinkimo didelio ji neturi - yra priversta taip elgtis, nes ją remia valdančiosios koalicijos flagmanas - konservatorių partija su premjeru Andriumi Kubiliumi priešakyje.
Ji pasisako už griežtesnę taupymo programą, už mokesčių didinimą ir smarkų socialinių išmokų karpymą. Šioje srityje D.Grybauskaitė - dar didesnis „vanagas“, nei finansų ministras Algirdas Šemeta. Skirtumas tas, kad A.Šemeta labiau valdosi. Seimo nariai pasakojo, kad po vieno komiteto posėdžio, kuriame buvo sukritikuota tuometinė finansų politika, D.Grybauskaitė... spyrė į duris, po to jomis taip trenkė, kad subildėjo langai. Juk karatistė.
Jei A.Šemeta būtų karatistas ir silpnesnių nervų - tikriausiai būtų išverstos ne vienerios durys. Ir su rėmais!
K.Prunskienė įžvelgia ir D.Grybauskaitės kaltę dėl dabartinės sunkios situacijos. Ir iš tikrųjų - Europos Sąjunga užima toli gražu ne paskutinę vietą pasaulio finansų sistemoje, ekspertai krizę pranašavo jau seniai, o finansų komisarė galėjo imtis atitinkamų žingsnių arba bent jau garsiai perspėti visas ES valstybes.
„Svarbu pažymėti, jog Europos Komisija labai įtakinga ES institucija, net tiesiogiai žmonių renkamas Europos Parlamentas turi mažiau svertų nei Komisijos valdininkai. Taigi, įtakos ir galių stoka D.Grybauskaitė skųstis tikrai negalėtų“, - sakė K.Prunskienė.
K.Prunskienė iškėlė retorinį klausimą, ar kandidatavimas į Prezidento postą nėra būdas išvengti atsakomybės už Briuselyje (ne)padarytus darbus: „Tai primena bėgimą iš skęstančio laivo - atsakinga pareigūnė traukiasi pačiame krizės įkarštyje, nors paprastai kapitonas laivą palieka paskutinis. Ir iš Briuselio negirdėti prašymų, jog komisarė D.Grybauskaitė liktų savo poste. Ar ši Europos Komisijos vadovų tyla nereiškia, jog eurokomisarė taip ir nepateisino lūkesčių?“
Tačiau K.Prunskienės kaltinimus D.Grybauskaitei galima peradresuoti ir jai pačiai: ką nuveikė tuometinė Vyriausybės narė, žemės ūkio ministrė, kad krizės poveikis Lietuvai būtų kuo mažesnis? Gal kas girdėjote ją klykiant perspėjimus? Gal ji sugebėjo tinkamai pasirūpinti žemės ūkiu, kuris dabar jokios krizės gal nė nežino?
Suprantama, jog D.Grybauskaitės kompetencija yra tik žmonėms peršamas įvaizdis. Eurokomisarė vengia kritikuoti A.Kubiliaus ir A.Šemetos „antikrizinį planą“, nors dėl jo kas mėnesį katastrofiškai blogėja valstybės ir „Sodros“ biudžetų surinkimas, auga nedarbas, karpomos lėšos nuo gyvybiškai svarbių sričių. Vyriausybė vietoj ekonomikos gaivinimo ir verslo skatinimo užsiima „finansų balansavimu“. Tai tiesa. Bet eurokomisarė nenori pyktis su tais, kam tokia premjero politika prie širdies. Tų kelių balsų gali pritrūkti pergalei viename rinkimų ture.
VRK planuojamuose kandidatų į Prezidentus rinkiminiuose debatuose K.Prunskienė metė iššūkį eurokomisarei bei Algirdui Butkevičiui, paprašiusi planuoti jos debatus TV ir radijo laidose su šiais dviem minėtais kandidatais. Tačiau eurokomisarės rinkimų štabas informavo, kad jų kandidatė debatų partnerio nesirinks, bet trauks burtus. Kitais žodžiais, D.Grybauskaitė bijo pasirodyti nepatogiai, nes dabar K.Prunskienė yra vienintelė tarp kandidatų į Prezidentus, aštriai ją kritikuojanti ir, matyt, turinti ką pasakyti. Net neslepia, kad nori užduoti nepatogius klausimus.
Aštrios kritikos savo atžvilgiu D.Grybauskaitei reikia mažiausiai. Jos rinkimų kampanijos strategai pasirinko „gliancinį PR“ su smarkiai nuretušuotomis nuotraukomis ir aikčiojimais apie gėles ar šiaip „ne į temą“. Mums, rinkėjams, žinoma, jokio skirtumo, bet į D.Grybauskaitės viešą pokalbį su K.Prunskiene būtų smagu pažiūrėti.
