Antradienį prezidentė D. Grybauskaitė atsisakė socdarbietę Irmą Gudžiūnaitė skirti aplinkos ministre, nes šiai trūksta „reikiamos dalykinės patirties ir [ji] susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos“.
Rietenos tarp šalies vadovų
Šiuo metu teisingumo viceministrės pareigas einančios I. Gudžiūnaitės kandidatūrą premjeras S. Skvernelis pasiūlė praėjusią savaitę.
Į kandidatės atmetimą S. Skvernelis sureagavo „Facebook“ pareikšdamas, kad „su šia prezidente suderinti naujo ministro kandidatūros bus neįmanoma“. Premjeras rašė šį sprendimą suprantantis kaip prezidentės norą „destabilizuoti Vyriausybės darbą, įkalti pleištą tarp koalicijos partnerių ir darsyk mesti abejonių šešėlį“.
„Aiškiai matau ir artėjančių rinkimų kontekstą, matau, kiek iš tiesų verti prezidentės pažadai į juos nesikišti bei nepalaikyti nei vieno kandidato. Prezidentės kritika dėl Vyriausybės vidaus ir užsienio politikos pastarosiomis savaitėmis tapo itin aštri, virstanti konkrečiais ir destruktyviais veiksmais. Neabejoju, ateityje tai matysime dar dažniau“, – „Facebook“ rašė premjeras.
Ruošiasi rinkimams
Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas mano, kad S. Skvernelis ne tiek įsižeidė dėl atmestos kandidatės, kiek ruošiasi prezidento rinkimams ir taip bando plėsti savo elektoratą.
„Kas iš esmės mūsų valdančiųjų rinkėjas – vidutinis statistinis Širvintų rinkėjas, kuris galvoja, kad vietinė valdžia jam pensiją moką, kad R. Karbauskis duonos kąsnį iš savo burnos paima ir išdalina alkstantiems. Šitoje istorijoje, žinoma, kad Grybauskaitė ir kai kurie kandidatai į prezidentus jiems atrodo labai svetimi. Nežinau, ar šitoje istorijoje pati kandidatė suprato, kad ja pasinaudojo pačia bjauriausia forma“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Politologui antrina ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga, teigiantis, kad S. Skvernelio kaltinimai D. Grybauskaitei yra neargumentuoti, juoba, kad būtent prezidentė turi tarti paskutinį žodį skiriant ministrus.
„S. Skvernelio teiginiai, kad prezidentė sistemingai kenkia Vyriausybei, kad proteguoja savo žmones, kad žlugdo sumanymus ir veda rinkimų kampaniją, tai, žinote, gal taip, gal ne. Tai yra tikrai žodžiai be argumentų. Ir kas tuos žodžius sako, kas veda rinkimų kampaniją? S. Skvernelis“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Ministro nesulauksime
Nors S. Skvernelis gana karštai pareiškė, kad su šia prezidente ministro kandidatūros suderinti nebepavyks, politologai nemano, kad tai blefas. B. Ivanovo teigimu, aplinkos ministro neturėsim iki pat D. Grybauskaitė perduos savo įgaliojimus naujajam prezidentui.
„Žinoma, kad neturėsime. Manau, kad toks sumanymas buvo nuo pat pradžių. Ar turi jie tą ministrą, ar neturi, dėl manęs, jie arklį galėtų pastatyti į ministrus, jei pažiūrėti iš esmės, ministrai šioje Vyriausybėje nėra savarankiški, jie nuolat spaudžiami iš Kultūros komiteto“, – tvirtino B. Ivanovas.
Jo manymu, valdantiesiems ministrą rasti būtų nesunku, tačiau žymiai palankiau ministro neturėti.
„Nes kai nėra ministro, ypač tokioje srityje, nėra kam primesti atsakomybės, daržas be šeimininko – daryk, ką nori. Manau, yra tam tikras interesas, kuris įgyvendinamas dar pažaidžiant prieš rinkimus, taip bandant ponui Skverneliui krauti politinį kapitalą“, – svarstė pašnekovas.
Kad aplinkos ministro neturėsime iki pat liepos, mano ir S. Spurga, pažymintis, jog prezidentė dabar tikrai nespaus premjero priimti sprendimo.
„Tai yra norai, galimybės. Prezidentė dabar tikrai nieko nespaus. Net nežinau, ar jie spaus vienas kitam ranką. Mažai jie turbūt bendraus. Po tokio pareiškimo turbūt aišku, kad sutarimo paieškos yra labai komplikuotos. Liko keli mėnesiai, o į tokią mėsmalę kažin, ar kas nors norėtų kišti savo galvą“, – teigė S. Spurga.
Prezidentė nevengia išsakyti kritikos S. Skvernelio vyriausybei, tačiau lygiai taip pat premjeras nevengia patylėti. Pavyzdžiui, 2017 metų pabaigoje, atsakydamas į prezidentės kritiką vyriausybės darbui, S. Skvernelis atšovė: „šalyje yra vienas žmogus, kuris neklysta“.
Tiesa, prezidentė su premjeru dėl ministrų nesutaria jau nebe pirmą kartą. Analogiška situacija pasikartojo 2018 metais, ieškant kandidatų į teisingumo bei žemės ūkio ministrus.
