Raudonas kilimas, būriai žurnalistų, o ant apvalaus stalo – svarbiausi senojo žemyno klausimai. Tai jau tapo Dalios Grybauskaitės kasdienybe, o ji pati – Europos Vadovų Tarybos senbuve. Šios institucijos nariais tampa Europos Sąjungos šalių prezidentai arba premjerai, bet ne visi postuose išsilaiko 10 metų, kaip Grybauskaitė. O jau visai netrukus Vadovų Taryba turės naują vadovą, nes dabartinis – lenkas Donaldas Tuskas – baigia kadenciją. Vienas pirmųjų pasitarimų, kas gali tapti Tusko įpėdiniu ar įpėdine, įvyks jau ketvirtadienį. Tiksliau, vėlų ketvirtadienio vakarą, nes postų dalybos vyksta neformalioje aplinkoje už uždarų durų.
„Per vakarienę ketvirtadienį bus deramasi ir dėl svarbiausių ES postų. (…) Vakarienės yra tas formatas, kuris neįpareigoja, kuris gali tęstis labai ilgai. Kaip sako ES patirtis, dažniausiai reikia nemažai laiko lyderiams išsidiskutuoti ir rasti kompromisą“, – kalbėjo EK atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jau seniai ne paslaptis, kad viena realiausių kandidačių į šį postą yra ir D. Grybauskaitė. O realiausių – būtent todėl, jau 10 metų ji dalyvauja priimant visus sprendimus Europos Vadovų Taryboje, per tą laiką ji tapo gerai žinoma ir dažnai cituojama politike tarptautinėje arenoje. Be to, siekiant lyčių lygybės norima, kad bent du iš keturių būsimų svarbiausių postų Europoje atitektų moterims. Tai įvardijama dideliu Grybauskaitės privalumu.
„Kadangi EVT yra pakankamai intymi institucija, vadovai tarpusavyje kalbasi niekam kitam nedalyvaujant, natūralu, kad norėtųsi vadovo, kuris būtų iš tų gretų. Ji turi didelę tarptautinę patirtį, tai didelis pliusas. Ir, reikia pripažinti, Europoje vis dar trūksta moterų lyderių ir Dalia Grybauskaitė yra viena matomiausių iš jų“, – mano politologas Linas Kojala.
Beje, prieš kurį laiką realiausiais D. Grybauskaitės konkurentais į šį postą buvo įvardijami itin didelio kalibro politikai – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Nyderlandų premjeras Markas Rutė. Tačiau abu jie yra pareiškę, kad nenori siekti šio posto. Tad teoriškai Grybauskaitės varžovais dabar gali būti bet kurie žinomesni Europos lyderiai.
Tiesa, dar nė karto į šį postą nebuvo išrinktas mažos šalies politikas, išimtis – tik Lichtenšteinas. Visgi, pasak L. Kojalos, tai gali tapti ir D. Grybauskaitei palankiu pretekstu pokyčiams.
„Dydis gali būti ir privalumas siekiant didžiosioms valstybėms parodyti, kad ne tik jos išsidalija postus, kaip dabar nemažai pozicijų užima Italijos atstovai, bet ir mažosioms tenka pakankamai atsakingos pareigos“, – dėsto L. Kojala.
Tačiau pripažįstama, kad ir pati Grybauskaitė turi trūkumų užimti šias pareigas. Vienas esminių – griežta jos retorika. Ir ne tik Rusijos atžvilgiu.
„Grybauskaitė yra žinoma savo gan aštriais, tiesiais pasisakymais įvairiausiais Europos politikos klausimais. Tuo metu EVT pirmininko vaidmuo yra ieškoti bendro vardiklio tarp skirtingas pozicijas turinčių, o taip dažniausiai ir būna, ES šalių vadovų“, – sako politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Dalis politologų taip pat sako, kad D. Grybauskaitė neturi daug šansų vien dėl to, kad dabar pareigas užima jau minėtas lenkas D. Tuskas, o du kartus iš eilės postą išsikovoti to paties regiono atstovams gali būti nelengva. Be to, savotišku trūkumu gali tapti tai, kas D. Grybauskaitei yra didis privalumas Lietuvoje – nepriklausymas jokiai partijai. Ne paslaptis, kad politinės jėgos pirmiausia į aukštus postus nori susodinti savo atstovus.
„Reikės rasti ir kompromisą tarp geografijos ir didžiųjų-mažųjų valstybių, ir balansą tarp politinių jėgų, interesų, ir lyčių lygybės. Labai nelengvas rebusas“, – sako EK atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Rebuso sprendimas tęstis gali ne vieną savaitę. Pirmiausia Europos politikai turėtų išsirinkti Europos Komisijos vadovą, kuris pakeis dabartinį – Junkerį. Tada teks užpildyti likusius – Vadovų Tarybos, Europos Parlamento, vėliau – ir Centrinio banko vadovus. Beje, neseniai Grybauskaitei nepalankios žinios atskriejo iš Lenkijos. Šios šalies žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, pareiškė, kad lenkai, kartu su kitomis Višegrado šalimis, nerems Grybauskaitės kandidatūros. Tačiau tai paneigė užsienio reikalų ministras Linkevičius, tuo abejoja ir politologai.
„Galbūt dabar Lenkija arba kitos šalys matytų kitus favoritus, bet pradėjus dalytis postus tos nuostatos gali labai greitai pasikeisti. Tikrai nėra niekas įkalta ir įtvirtinta taip, kad negalėtų pasikeisti“, – teigė L. Kojala.
Ekspertai tvirtina, kad tiek D. Grybauskaitei, tiek kitiems kandidatams pergalę gali nulemti paprasčiausia sėkmė. Valstybių parama konkretiems kandidatams gali kisti atsižvelgiant į tai, kas laimės kitus postus, o jau minėtas D. Grybauskaitės griežtumas gali tapti ir privalumu, jei kitus postus užims švelniai Rusijos atžvilgiu nusiteikę politikai ir teks ieškoti nuomonių pusiausvyros. Jei visgi Lietuvos prezidentei pavyktų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke, politologai tai vadintų ir Lietuvos pergale.
„Tai suteikia daugiau matomumo pačiai valstybei. Galų gale – ir neformalių įtakos kanalų“, – mano R. Vilpišauskas.
Tikimasi, kad Vadovų Tarybos pirmininkas bus paskirtas liepos mėnesį. Atlyginimas už vadovavimą Tarybai „popieriuje“ siekia per 30 tūkstančių eurų – triskart daugiau negu dabartinė D. Grybauskaitės alga.
