Anot jos, Lietuva, suskystintas gamtines dujas iki tol importavusi tik iš Rusijos, po terminalo atidarymo įgijo daugiau energetinės nepriklausomybės bei galėjo lengviau integruotis į vakarietiškų šalių visumą.
„Iš tikrųjų tuo metu buvo gana sunku įsivaizduoti, kad Lietuva gali turėti alternatyvų. Toks buvo paveldas: tas vamzdis buvo vienintelės ir mes 100 proc. priklausėme nuo Rusijos koncerno „Gazprom“. Kad būtų kitaip, matyt, turėjo lemti objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visuma“, – interviu Rytui Staseliui kalbėjo D. Grybauskaitė, akcentuodama, jog tokio sprendimo priėmimui prireikė tiek drąsos, tiek palankių aplinkybių Lietuvos politiniame lauke.
„Viena vertus, tai buvo mūsų noras toliau integruotis į Vakarus. Kita priežastis – gana didelis Rusijos piktnaudžiavimas valdant vienintelį gamtinių dujų šaltinį ir nustatant kainas. Didelę reikšmę turėjo augantis mūsų supratimas apie tai, kas yra energetikos rinka, kuomet pradėjome galvoti ir svajoti apie tai, kad energijos išteklių galėtume įsigyti kitur, ne vien Rusijoje. Tam reikėjo tam tikros ideologinės drąsos, tinkamos politinės jėgos valdžioje, kas tuo metu šalyje atsirado“, – sakė buvusi šalies vadovė.
D Grybauskaitės teigimu, lemtingą sprendimą priimti padėjo suvokimas, kad Lietuva, neturėdama energetinės nepriklausomybės, nebus nepriklausoma ir politine prasme, bei pačios Rusijos priimti Lietuvai nenaudingi sprendimai. Šalies vadovės teigimu, dujas iki tol tiekusi valstybė Lietuvai taikė trečdaliu didesnes kainas nei Vokietijai, šantažavo bei darė spaudimą politinėms partijoms.
„2009 m., kada buvau išrinkta prezidente, buvo visiškai aišku, kad kol neturime ekonominės nepriklausomybės, negalime kalbėti apie savo politinę nepriklausomybę. Vien pasiskelbti politiškai nepriklausoma valstybe tikrai nepakanka. Tai patvirtino ir mano pirmasis susitikimas su Vladimiru Putinu Suomijoje“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Sprendimui priešinosi V. Putinas, nepritarė ir ES
Kaip teigė buvusi prezidentė, 2010 m. vasario mėnesį Suomijoje vykusio susitikimo metu tuometinis Rusijos Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas nesileido į kalbas apie abiems pusėms naudingus interesus, o vietoje to D. Grybauskaitei diktavo savo sąlygas.
„Nuo pat pirmųjų minučių buvo diktuota, kad mes privalome paklusti. Tiesiog man – Lietuvos Respublikos Prezidentei – buvo skaitomas Rusijos reikalavimų sąrašas, kuriuos mes privalome vykdyti“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Anot jos, V. Putinas reikalavo, kad Lietuva atšauktų arbitražui pateiktą ieškinį dėl „Gazprom“ veiksmų, atsisakytų naujos, bendros su kitomis Baltijos šalimis, branduolinės elektrinės planų ir dalyvautų „Rosatom“ projekte Kaliningrado srityje.
„Tų ultimatyvių reikalavimų buvo daug. Nė į vieną negalėjau atsakyti teigiamai. Teko tai pasakyti tiesiai į akis, saugant mūsų nepriklausomybę ir savigarbą. Kartu nebeliko iliuzijų: Lietuvai taip pateikiama kaina už mūsų savarankišką laikyseną tarptautinėje politikoje, nenorą pasiduoti spaudimui. O papildomą kainą mes mokame už teisę būti laisvi“, – teigė šalies vadovė.
Anot jos, tuo metu tiek Europos Komisija (EK), tiek visa Europos Sąjunga (ES) šį klausimą vertino skeptiškai, tad finansavimo iš bendrijos būtų tekę laukti trejus-ketverius metus.
„Kadangi pati buvau EK narė, turėjau aiškų supratimą apie tai, kad procesas gali užtrukti tris-keturis metus, kol gautume ES paramą ir finansavimą. Todėl premjerui Andriui Kubiliui ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui labai aiškiai suformulavau: laiko neturime, todėl privalome projektą įgyvendinti savo ištekliais. Ir – svarbiausia – kaip įmanoma greičiau. Nes buvo daroma labai daug trukdžių mūsų politikoje, Briuselyje, kaimyninėse šalyse, siekiant, kad Lietuva šio objekto neturėtų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad didžiausiu palaikymu iš Vakarų buvo galima laikyti tai, kad niekas bent jau netrukdė imtis projekto savo išgalėmis.
„Didžiausiu palaikymas buvo tai, kad mums iš tos pusės netrukdė. SGD importo projektų tada dar nebuvo daug. Rinkos kaip tokios dar nebuvo. Mums partnerius teko rinktis iš gal tik trijų kandidatų“, – sakė buvusi prezidentė.
Ji pabrėžė, kad projektas, nors ir buvo brangus, tačiau padėjo užtikrinti ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir šalies saugumą.
„Buvo brangu, tačiau neturime pamiršti, kad energetika nėra vien ekonomika. Tai ir šalies saugumas. (...) Taigi, vertinant projekto kainą ir jos įtaką šalies savarankiškumui, yra akivaizdu, kad šalies saugumas yra neįkainojama vertybė“, – praėjus dešimčiai metų projekto įgyvendinimo kalbėjo D. Grybauskaitė
Šių metų pabaigoje SGD laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis yra sakęs, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2040 m., o jo įsigijimas kainuos apie 140 mln. eurų, kuriuos išmokėti galima iki 2044 m. Anot jo, „Independence“ taip pat gerokai padidins Lietuvos laivyną.
Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš egzotiškų Afrikos šalių: Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro. Klaipėdos SGD terminalas 3650 dienų dirba be saugos incidentų.
Terminalu naudojasi penkios valstybės – Lietuva, o taip pat ir kitos Baltijos jūros regiono šalys – Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų. Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį. Tai ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių bendrovės.
Jau daugiau kaip dvejus metus KN dalis – SGD terminalo išlaikymo kaštai – saugumo dedamojoje yra lygi nuliui. Tai leidžia terminalo eksploatacijos kaštus saugumo dedamojoje Lietuvoje sumažinti iki nulio. SGD terminalas dujomis gali aprūpinti visą Lietuvą. Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai užtikrinti Lietuvos dujų rinkos paklausą.
Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus, palyginimui, „Amber Grid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 teravatvalandžių (TWh) dujų. „KN Energies“ skaičiavimu, nuo SGD terminalo veiklos pradžios dėl atpigusių dujų Lietuva kasmet vidutiniškai sutaupo apie 166 mln. eurų. Skaičiavimai atlikti įvertinus, kad atsiradus terminalui Lietuvos gyventojai už dujas moka apie 30 proc. mažiau, taip pat įtraukiant kasmet patiriamus terminalo išlaikymo kaštus.
Šiuo metu SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ yra registruotas Singapūro laivų registre ir turi šios šalies vėliavą. Gruodį Lietuvai perėmus laivą savo nuosavybėn bus iškelta Lietuvos trispalvė.
