Gruzijos opozicija jau ilgiau nei mėnesį rengia protesto akcijas, per kurias siekia prezidento Mikheilo Saakašvilio atsistatydinimo. „Spiegel Online“ su viena iš opozicijos lyderių Salome Zurabišvili kalbėjo apie demokratijos padėtį Gruzijoje ir šios šalies siekį integruotis į Vakarus.
Spiegel Online: Ponia Zurabišvili, pirmadienį jūs su dar trimis opozicijos politikais buvote pakviesta pasikalbėti su prezidentu M. Saakašviliu apie krizę Gruzijoje ir vykstančius ativyriausybinius protestus. Ar sugebėjote rasti bendrą poziciją?
S. Zurabišvili: Mes tikėjomės tikro dialogo su prezidentu. Nuoširdaus dialogo apie tai, kaip mes ieškosime kelio iš šios politinės krizės.Deja, jis nebuvo pasirengęs tokiam pokalbiui. Atrodo, kad jis prarado sąlytį su realybe ir įsivaizduoja, kad jį palaiko 65 proc. gyventojų. Jis teigia, kad vienintelė krizė Gruzijoje yra pasaulinės ekonominės krizės padarinys.
Spiegel Online: Apie kurią krizę jūs kalbate?
S. Zurabišvili: Politinė krizė šalyje tęsiasi maždaug pusantrų metų. Nuo 2007 metų žmonės protestuoja prieš vis labiau autoritariniu tampantį M. Saakašvilio režimą. Nėra jokio kelio išreikšti savo nepasitenkinimą demokratiškai: rinkimais buvo manipuliuojama, parlamentas nepajudinamas. Referendumas ar apkalta šioje šalyje neturėtų jokių galimybių pasisekti, nes visa galia yra sutelkta vieno žmogaus rankose. Ir aš jį pavadinčiau pamišusiu.
Spiegel Online: Tačiau per 2008 metų rugpjūčio karą tarp Rusijos ir Gruzijos jūs suvienijote visą opoziciją, kad ši paremtų M. Saakašvilį. Jūs net uždraudėte jį kritikuoti.
S. Zurabišvili: Tai atsitiko po nacionalinės tragedijos. Mes veikėme vieningai, kad neleistume Rusijai išnaudoti po karo susidariusios situacijos savo naudai.
Spiegel Online: Kodėl opozicija nusistačiusi regėti M. Saakašvilį kaip kažkokią šmėklą?
S. Zurabišvili: Nebėra galimybės kreiptis į jokias kitas valstybės institucijas, nes jos daugiau nebeturi jokios galios. Tai yra situacija, kurioje dabar esame. Situacija yra rimta ir labai pavojinga. Nes, jei po šių taikių protestų mes nepasieksime jokių rezultatų, net ir mažų nuolaidų, tuomet reikalai gali tapti nekontroliuojami, taip kaip įvyko gegužės 6 dieną.
Spiegel Online: Tą dieną įsiutusi minia bandė šturmuoti policijos pastatą Tbilisyje. Policija atsakė smurtu, dešimtys žmonių buvo sužeisti.
S. Zurabišvili: Būtent to mes ir stengiamės išvengti. Atsakomybė dėl to tenka M. Saakašviliui, nes jis atsisako klausyti savo žmonių. Mes, opozicija, turime ribotus išteklius. Mes galime nukreipti žmonių nepasitenkinimą tik iki tam tikro laipsnio.
Spiegel Online: Be to, buvo paskelbto žinios apie neramumus šalies ginkluotose pajėgos. Tankų dalinys tariamai planavo perversmą prieš M. Saakašvilį.
S. Zurabišvili: Aš esu įsitikinusi, kad visa tai buvo visiškas pramanas. Taip mano ir dauguma žmonių. Viso to tikslas buvo įbauginti kariuomenę. Visa tai tęsiasi: kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau gandų apie kariuomenės personalo areštus.
Spiegel Online: Vakaruose M. Saakašvilis yra žinomas kaip Gruzijos prisijungimo prie NATO ir Europos Sąjungos advokatas. Ar M. Saakašvilio eros pabaiga taip pat reikštų Gruzijos vakarietiškos orientacijos pabaigą?
S. Zurabišvili: Aš negaliu kalbėti už visus, tačiau didžioji dauguma opozicijos yra linkusi į Vakarus ne mažiau nei M. Saakašvilis. Tačiau aš bijau, kad M. Saakašvilis iš tikro užkirto Gruzijos kelią į Vakarus. Po viso to kas įvyko aš nerimauju, kad dauguma gruzinų iš nusivylimo nusisuks nuo vakarietiško stiliaus demokratijos. Per ilgai amerikiečiai maišė paramą Gruzijai su pagalba M. Saakašviliui. Tai – situacija, kuri nuvylė daugumą gruzinų. Dabar visų akys nukrypo į Europą.
Spiegel Online: Ko jūs tikitės?
S. Zurabišvili: Europa turi aiškiai pasakyti M. Saakašviliui, kad tokio stiliaus valdymas nesutinka su vertybėmis, kurias atstovauja Europa. Europa turi paspausti jį surengti naujus rinkimus. Tai vienintelis kelias, kuriuo mes galime išvengti prievartos.
Spiegel Online: Koks yra kitas opozicijos žingsnis? Buvęs kandidatas į prezidentus Levanas Gačečiladzė neseniai pareiškė, kad protestai taps tik dar intensyvesni.
S. Zurabišvili: Mes ir toliau laikysimės taikaus kurso, kurį atstovaujame dabar. Mes neturime jokio kito pasirinkimo. Mūsų vienintelis resursas yra žmonės gatvėse. Iki šiol daugiau nei 30 dienų mes sugebėjome išlaikyti žmones organizuotus ir taikius. Žmonės nėra pasiruošę eiti namo.
Spiegel Online: M. Saakašvilis teigia, kad už jo oponentų stovi Rusijos pinigai ir Rusijos slaptosios tarnybos.
S. Zurabišvili: Tai yra akivaizdus bandymas mus diskredituoti ir pavaizduoti kaip Gruzijos priešus. Tai taip pat yra sovietinė tradicija. Per pirmadienį vykusį pokalbį jis apkaltino mane, kad esu Rusijos slaptosios karinės žvalgybos, GRU, agentė. Tačiau jis sunkiai gali apkaltinti visus Gruzijos gyventojus, kad šie yra Rusijos agentai. Tai nėra konfliktas tarp opozicijos ir prezidento. Tai yra konfliktas tarp jo ir žmonių. Draugai ir kolegos paskambino man vakar prieš susitikimą su prezidentu ir perspėjo nieko ten negerti – jie bijojo, kad galiu būti nunuodyta. Štai kaip Gruzijos žmonės pasitiki savo prezidentu.
Spiegel Online: Ar pakeistumėte Gruzijos politiką Rusijos atžvilgiu?
S. Zurabišvili: Aš bandyčiau rasti kelią kaip kalbėtis su Rusija. Gruzija tiesiog negali sau leisti konfrontacijos su kaimyne Rusija. Mes esame per maža šalis. Tačiau šios nuolaidžiavimo politikos kaina jokiu būdu negali būti mūsų saitų su Vakarais susilpninimas. Mes turime sugrįžti prie praktiškesnės užsienio politikos, tokios, kokia buvo man būnant M. Saakašvilio užsienio reikalų ministre. Šiuo metu darbotvarkėje yra tu klausimai: integracija į Vakarus ir santykių su Rusija normalizacija. Gruzija neturi kito pasirinkimo.
57 metų S. Zurabišvili šiuo metu yra viena iš įtakingiausių opozicijos figūrų ir arši M. Saakašvilio kritikė. Paryžiuje gimusi moteris ilgą laiką dirbo Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijoje ir 2003 metais buvo paskirta Prancūzijos ambasadore Gruzijai. Po metų M. Saakašvilis patvirtino ją užsienio reikalų ministre. S. Zurabišvili tapo pirmąja moterimi, vadovavusia šalies užsienio politikai. Ji buvo atleista po poros metų ir įkūrė opozicinę partiją „Gruzijos kelias“.
