Niekada ypač šilti nebuvę Gruzijos bei Rusijos santykiai patyrė dar vieną smūgį po to, kai Rusijos spauda pranešė, kad šios šalies Federalinė Saugumo Tarnyba sulaikė Gruzijoje gimusį Rusijos pilietį, kuris kaltinamas ne tik šnipinėjimu Tbilisio naudai, bet ir dalyvavimu teroristinėje veikloje Šiaurės Kaukaze, skelbia „Laisvosios Europos Radijas“.
Kaltinimai, kuriuos Gruzija vadina tiesiog primityvia provokacija, tarsi aidas atkartoja 2006 metų įvykius, kai iš Gruzijos buvo išguiti 4 Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai, apkaltinti šnipinėjimu. Be to, šiuo metu įtampa tarp Rusijos bei Gruzijos auga ir dėl separatistinio Abchazijos regiono.
Maskva per pastarąsias savaites padidino savo karių kontingentą Abchazijos respublikoje, kurią Gruzija laiko integralia savo dalimi. Rusija teigia, kad ji elgiasi paisydama teisinių normų, kurios įtvirtintos 1994 metų paliaubų susitarime, kuris nutraukė 14 mėnesių trukusį Gruzijos bei Abchazijos karą.
Tuo tarpu Gruzija teigia, kad paliaubų susitarime deklaruojama, kad dėl bet kokio Abchazijoje dislokuotų karių skaičiaus pakeitimo konsensusu turi spręsti visos konflikte dalyvavusios šalys. Naujoji Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili teigia, kad papildomų Rusijos karių dislokavimas Abchazijoje pažeidžia teisines normas. Ministrė kaltina Rusiją vykdant karinę intervenciją į Gruzijos teritoriją, o tai esą prilygsta agresijos aktui.
Gruzijos prezidentas Mikhailas Sakašvilis situaciją apibūdino dar aiškiau. Pasak jo, Rusija siekia perkurti pokomunistinio pasaulio tvarką ir galutinai nuo Gruzijos atskirti jos separatistinius regionus. Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Jakobašvilis per pirmąjį savo telefoninį pokalbį su naujuoju Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu išreiškė savo nuogąstavimus dėl Rusijos elgesio Abchazijoje.
Be to, Gruzija siekia, kad Abchazijos klausimą imtųsi spręsti tarptautinė bendruomenė, nes jis šiuo metu yra monopolizuotas išimtinai Kremliaus. Gegužės 15 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje pripažįstamos per konfliktą iš Abchazijos išvytų etninių gruzinų teisės sugrįžti. Gruzijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Iraklis Alasania pabrėžė, kad ši rezoliucija yra itin svarbi, nes joje deklaruojamos ne tik abchazų, bet ir gruzinų teisės. Be to, jis išreiškė viltį, kad, įsikišus tarptautinei bendruomenei, įmanoma užmegzti dialogą tarp Tbilisio ir Suchumio bei taip išspręsti įsisenėjusius nesutarimus.
Tiesa, Maskva itin kritiškai žiūri į galimybę Abchazijos bei Pietų Osetijos klausimą spręsti tarptautiniu lygmeniu. Gegužės 16 dieną, kalbėdamas Jekaterinburge, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JT rezoliucijos bei panašios iniciatyvos yra tik paprasčiausia propaganda.
„Užuot įvykdžiusi derybų procese prisiimtus įsipareigojimus, Gruzija bando internacionalizuoti Pietų Osetijos bei Abchazijos konfliktus. Tai, mano manymu, rodo, kad Tbilisis nėra suinteresuotas pasiekti sprendimą, kuris būtų paremtas interesų balansu bei pagarba abiejų pusių interesams“ – teigė ministras.
Tokius žodžius S. Lavrovas pasakė T. Jakobašviliui ruošiantis pirmajam vizitui į Maskvą. Manoma, kad reintegracijos ministras siūlys Maskvai surengti konferenciją, kurioje būtų ieškoma taikių būdų konfliktui išspręsti.
Tačiau, turint omenyje paskutinius Rusijos kaltinimus Gruzijai, tampa keblu tikėtis, kad diplomatija šiuo atveju suveiks.
