Keletą dienų praėjusią vasarą Gruzija buvo atsidūrusi po pasaulio bendruomenės didinamuoju stiklu. Tuomet rodėsi, kad jos prezidentas Michailas Saakašvilis yra Rusijos agresijos auka, o patys įvykiai buvo tarsi sovietų invazijos į Vengriją 1956-aisiais ar Adolfo Hitlerio "žaibiško karo" pakartojimas. Rusijos tankams riedant per šiaurinę Gruziją, dūmams kylant iš degančių kaimų, Vakarų politikai ir žiniasklaida pradėjo kalbėti apie naują Šaltąjį karą.
Po šešių mėnesių Gruzijos padėtis visai kitokia. Opozicijos lyderiai atvirai kaltina M. Saakašvilį dėl penkių dienų konflikto. Taip pat šneka ir kai kurie "dezertyrai" iš jo komandos, tarp jų yra ir buvę Gruzijos atstovai Jungtinėse Tautose ir Maskvoje.
Barako Obamos tarptautinėje darbotvarkėje Gruzija nėra vienas svarbiausių prioritetų, tačiau tiek M. Saakašvilis, tiek jo oponentai žiūri į Vašingtoną ir laukia naujo požiūrio apraiškų. Gruzija ir Rusija yra aiškiai susijusios, tačiau kuri yra šuo, o kuri yra uodega? Kaip naujasis JAV prezidentas atsakys į šį klausimą, parodys ne tik jo vertybinį požiūrį į santykius su Maskva, bet kartu ir jo supratimą, ar buvusiose sovietinėse respublikose demokratija pažengė pirmyn, ar atgal.
Prieš Dž. Bušą Gruzija buvo JAV numylėtinė - ji laikyta augančia demokratija su amerikietišką išsilavinimą turinčiu ir vakarietiškų standartų siekiančiu lyderiu. M. Saakašvilis į valdžią atėjo 2003-iaisiais po demonstracijų dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų, padėjusių buvusiam Sovietų Sąjungos nomenklatūros nariui ir užsienio reikalų ministrui Eduardui Ševardnadzei laimėti. Pakrikštyta "rožine revoliucija", ji tapo pavyzdžiu, pagal kurį 2004-aisiais Ukrainoje įvyko "oranžinė revoliucija".
Gruzijos opozicijos politikai nervinasi, kad Vakarai M. Saakašvilį iki šiol vadina demokratu. Anot jų, demokratinės reformos po "rožinės revoliucijos" nebuvo vykdomos. "M. Saakašvilis buvo mūsų B. Obama. Po 10 metų E. Ševardnadzės valdymo žmonės norėjo pokyčių. Bet dabar nesiskiriame nuo Azerbaidžano ar Turkmėnistano", - sako "Rustavi 2" televizijai vadovavęs verslininkas Erosis Kitsmarišvilis. Jo televizija padėjo sukviesti žmones į gatves prieš 5 metus. Kartu su Zurabu Žvanija, kuris tapo premjeru, ir Nino Burdžanadze, tapusia parlamento pirmininke, jis buvo laikomas trečiu pagal svarbą asmeniu grupės, kuri padėjo į valdžią ateiti M. Saakašviliui. Z. Žvanija žuvo mįslingoje avarijoje 2005-aisiais, o daugelis gruzinų iki šiol mano, kad tai buvo žmogžudystė. N. Burdžanadzė atsistatydino keletas mėnesių prieš konfliktą su Rusija, o dabar nori, kad taip padarytų ir Michailas Saakašvilis.
Georgijus Chutsišvilis, vadovaujantis Tarptautiniam konfliktų ir derybų centrui, sako, jog M. Saakašvilis ir keli jo šalininkai, sudarantys režimo centrą, grynai dėl ciniškų motyvų iki šiol nedraudžia opozicijos spaudos, mažų televizijos stočių ir politinių partijų. Per B. Obamos inauguraciją G. Chutsišvilis ir keli aktyvistai JAV ambasadai pristatė laišką nuo keleto pilietinių organizacijų. Jame naujasis prezidentas raginamas riboti savo kontaktus su Gruzijos valdžia.
Galbūt tai pavojingas sprendimas, nes visai netoli nuo sostinės Tbilisio, Pietų Osetijoje, iki šiol yra dislokuoti rusų kariai, keliantys grėsmę Gruzijos suverenitetui. M. Saakašvilio oponentai tikina, kad dėl dabartinės situacijos kaltas pats prezidentas, nes norėjo nukreipti visuomenės dėmesį nuo masinių protestų prieš parlamento rinkimų rezultatus. "Jis pradėjo šį nuotykį. Jis norėjo žmonių pyktį nukreipti nuo jo į pyktį prieš rusus, - sako Davidas Akubardija, vadovaujantis "Kavkasia" televizijai. Jis aiškina, kad, net ir remiantis oficialiais duomenimis, praėjusį sausį M. Saakašvilis buvo nugalėtas.
Dabar daugelis gruzinų norėtų M. Saakašvilio atsistatydinimo. Dėl "rugpjūčio karo" Pietų Osetija ir Abchazija laikomos prarastomis teritorijomis bent dešimtmečiui ar net visam laikui. Užsienio humanitariniai darbuotojai teigia, kad iš šių regionų prieš beveik dvidešimt metų pabėgę žmonės neteko svajonės kada nors sugrįžti. Naujieji pabėgėliai negaili kritikos prezidentui. "Jūs, europiečiai, ir Amerika pastatėte šį prezidentą. Prašome jį nuimti, - sakė viena moteriškė iš pabėgėliams skirto namelio.
Kurią pusę palaikys B. Obama, paaiškės vėliau. Blogiausia, kad praėjusios vasaros įsivaizdavimas, kad maža demokratija priešinasi brutalaus milžino invazijai, pamažu nyksta. Vis daugiau gruzinų klausia, kodėl jie atsidūrė kare ir ar galima pasitikėti jų prezidentu. B. Obamos žmonėms ir Europos vyriausybėms reikės jų aktyviai klausytis.