Prabėgus 7 savaitėms nuo Rusijos ir Gruzijos karo pradžios, situacija išlieka įtempta. Rugsėjo 21 dieną netoli Abchazijos esančiame patikros punkte buvo nušautas Gruzijos policininkas. Tai – jau trečias policininkas, nužudytas po karo veiksmų pabaigos. Po poros dienų Gruzija pareiškė netoli Pietų Osetijos, virš Gorio miesto, numušusi nepilotuojamą Rusijos žvalgybinį lėktuvą.
Tęsiamas sisteminis Gruzijos kaimų, tiek esančių Pietų Osetijoje, tiek už jos ribų, naikinimas, plėšimas bei etninis valymas. Gruzija taipogi stengiasi susitvarkyti su 30 tūkst. pabėgėlių iš abiejų separatistinių respublikų. Dar 30 tūkst. pabėgėlių atvyko iš aplink esančių buferinių zonų. Palapinės, kuriose jie glaudžiasi, jokiu būdu netinka žiemiškiems orams. Pabėgėlių perkėlimas užtruks nemažai laiko. Be to, Gruzija jau tapo namais ir daugiau nei 200 tūkst. pabėgėlių, kurie savo namus turėjo apleisti per dešimtajame dešimtmetyje siautusį karą.
Europos Sąjunga į Gruziją nusiuntė 300 stebėtojų, kad šie prižiūrėtų, kaip laikomasi su Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy tarpininkavimu pasiekto ugnies nutraukimo. Ši misija sukels dar daugiau įtampos, nes ES (remiama Gruzijos) teigia, kad jos stebėtojai turi teisę dirbti ir Abchazijoje bei Pietų Osetijoje. Rusija to neleis. Nors separatistinėse respublikose yra 28 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai, bet kokių naujų stebėtojų atvykimas yra nepageidaujamas. Jei stebėtojai negalės imtis veiklos separatistinėse respublikose ir vietoje to patruliuos jų pasienyje, tai tokį žingsnį bus galima suprasti kaip de facto pripažinimą.
Tačiau Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis atrodo neturi dėl ko pernelyg apgailestauti. Tai parodė jo kalba Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje. Jis yra populiarus: viena iš apklausų rodo, kad prezidentą remia 76 proc. gruzinų. Jis teigia, kad ekonomika yra pakankamai stipri, kad atsikratytų karo padarinių. Kai kurie analitikai teigia, kad BVP augimas šiais metais smuks nuo 10 iki 5 proc., tačiau dar kiti teigia, kad augimas apskritai bus nulinis. Tačiau rekonstrukcijos darbai ir užsienio valstybių parama turėtų kitais metais paskatinti ekonomiką.
M. Saakašvilis nepalaužiamai laikosi savo teiginio, kad karą pradėjo ne jis. Gruzija perduoda įrodymus, tarp kurių yra ir perimti telefono pokalbiai, esą įrodančius, kad didelė dalis Rusijos karių per Rokio tunelį į Pietų Osetiją įžengė rugpjūčio 7 dieną, dar prieš tai, kai Gruzija pradėjo Cchinvalio bombardavimą. M. Saakašvilis taip pat teigia, kad Cchinvalio bombardavimas buvo atsakas į osetinų vykdomą Gruzijos kaimų apšaudymą. Jis teigia, kad pritartų tyrimui dėl karo pradžios; negana to, jis teigia pirmasis pareikalavęs tokio tyrimo.
Tačiau Vakarų vyriausybėms kyla sunkumų su Gruzijos prezidentu. Kodėl apie Rusijos karių judėjimą į Pietų Osetiją nebuvo prakalbėta anksčiau? Daugelis mano, kad M. Saakašvilis pateko į spąstus, kai apsiskaičiavo, jog gali užimti Pietų Osetiją dar prieš atvykstant Rusijos kariams. Nors viešais Vakarų vyriausybės vis dar laikosi balandžio mėnesį duoto įsipareigojimo, kad Gruzija (ir Ukraina) turi vieną dieną prisijungti prie NATO, tačiau privačiai dalis jų galvoja visiškai kitaip. Kad abi šalys būtų priimtos į NATO gali prireikti dar vienos Rusijos agresijos Gruzijoje ar kur nors kitur. Tiesa, M. Saakašvilis mano, kad tai yra labai tikėtinas scenarijus.