Visi šalies universitetai turėtų būti skirstomi pagal jų veiklos pobūdį, o Vilniaus universitetas pripažintas išskirtiniu.
Tai siūloma trijų parlamentarų parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose.
Socialdemokratai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris bei liberalas Vitalijus Gailius siūlo Lietuvos universitetus skirstyti pagal jų veiklos įvairumą, universalumą, mokslinių sričių įvairovę ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, įtaką regionų bei visos šalies raidai.
Pagal projektą, universitetai galėtų būti universalieji, specialieji ir regioninai.
Universaliaisiais universitetais būtų laikomos aukštosios mokyklos, pasižyminčios humanitarinių, socialinių, gamtos bei matematikos, o neretai ir medicinos, mokslų simbioze, išlaikančios pusiausvyrą tarp humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų disciplinų, ir vykdančios įvairių specialybių studijas.
Specialiųjų universitetų statusą įgytų tie, kurie vykdo specializuotus mokslinius tyrimus ir specializuojasi tam tikrų mokslinių tyrimų pagrindu, teikia aukštąjį universitetinį išsilavinimą atitinkamų sričių specialistams.
Regioniniais universitetais taptų įvairių sričių mokslinius tyrimus galinčios vykdyti ir jų pagrindu įvairių specialybių aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikiančios mokyklos, tačiau jose būtų atsižvelgiama ir tenkinami regiono, kuriame vykdo veiklą, poreikiai.
Tuo metu Vilniaus universitetas išskiriamas iš visų.
"Vilniaus universitetui, kaip mokslo ir studijų institucijai turinčiai ilgaamžes bei išskirtines tradicijas ir pozicijas, suteikiamas išskirtinis statusas su šiame įstatyme numatytomis išimtimis", - rašoma projekte.
Jame numatyta, kad valstybinio universiteto statutą tvirtintų Seimas savo nutarimu, o Vilniaus universiteto būtų tvirtinamas įstatymu. Valstybinės kolegijos statutą tvirtintų Vyriausybė.
"Įstatymo pakeitimai ir papildymai reikalingi universitetų identitetui ir vaidmeniui visuomenėje lengviau nustatyti ir įgyvendinti, didinti jų vaidmenį kasdieniniame gyvenime", - teigia įstatymo pataisų autoriai.
