Latvė atvira – penketuko, kurį sudaro ji ir muzikantai Juris Kalnišas, Martinis Elertas, Tomas Poišas bei Martinis Milevskis, kelias pripažinimo link nebuvo paprastas. Tačiau grupės, susikūrusios dar 2003 metais, muzikinės ambicijos, kantrybė ir talentas įveikė net ir tokias kliūtis kaip prieš nosį užtrenkiamos radijo stočių durys.
Scenoje daugiau nei dešimtmetį
Su Mara kalbėjomės telefonu. Jaunos moters gyvenimą neseniai praskaidrino tikrų tikriausias džiaugsmas – pirmagimis. Būtent dėl šios priežasties, kaip sakė vokalistė, grupė pusmečiui pristabdė savo veiklą. Susibūrę praėjusią savaitę, grupės nariai aptarinėjo artimiausių koncertų planus. Vienas iš jų – pasirodymas „Vilnius Music Week“ rugsėjo mėnesį. Tačiau lietuvių auditorija šiems broliams latviams jau gerai pažįstama ir yra palikusi savitą įspūdį. „Jie gali būti skeptiškai nusiteikę mūsų atžvilgiu koncerto pradžioje, tačiau aktyviai dalyvauja jame, kai įgyjame jų pasitikėjimą. Lietuviai ploja rankomis, dainuoja, tačiau dažniausiai ši permaina įvyksta antroje koncerto dalyje. Žinote, sakyčiau, jūsų tautiečiai yra šiltesnė publika muzikai, kurios nepažįsta, nei latviai“, – teigė atlikėja ir prisipažino mėgstanti lietuvių prodiuserių Mario bei Vidžio, „Kurak“, Migloko, Alinos Orlovos kūrinius.
Populiariausių Latvijos muzikos dainų sąrašuose su daina „Daļa Rīgas“ debiutavusi grupė nuo 2003 metų patyrė daugybę permainų. „Grupės gyvavimo pradžioje ją sudarėme dvi merginos ir būgnininkas. Pirmasis mūsų koncertas įvyko, sakyčiau, prieš 11 metų, nes vienus metus tiesiog praktikavomės, tobulėjome ir nesirodėme didžiojoje scenoje. Pasakysiu atvirai, kartais pagalvoju, kad devyniolikmetė Mara būtų labai nusivylusi pamačiusi mane dabar. Tuo metu turėjau visai kitokius lūkesčius, susijusius su „Astro’n’out“. Man patiko „Radiohead“, „Placebo“ stilistika, o šiuo metu mes tikrai kuriame daugybę populiariosios muzikos kūrinių, ko negalėjome numanyti prieš dešimtmetį, – atviravo pašnekovė ir pridūrė: – Suvoki, kad kartais po žodžiu „indie“ slypi žodis „neprofesionalumas“. Manau, mes vis dar perteikiame šio stiliaus nuotaiką, tačiau daugiau galvojame apie savo klausytoją. Pastebime, kad linksmas dainas auditorija mėgsta labiau nei melancholiškas, ko negali pamiršti, kai įrašai naują albumą. Be to, nori kurti tokias dainas, kurias suprastų ir kiti, ne tik tu pats.“
Per grupės gyvavimo dešimtmetį Mara įgyvendino ne vieną savo svajonę. Pavyzdžiui, susitiko su savo muzikiniais idealais, kuriuos dabar išdidžiai vadina kolegomis. „Turiu prisipažinti, kai kurie mano idealai nuvylė. Tačiau tokios akimirkos kaip dalyvavimas televizijos šou „Clash of choirs“ (latviška „Chorų karų“ analogija – aut. past.), kuriame vadovavau savo suburtam chorui, tebėra išlikęs kaip viena nuostabiausių patirčių. Dalyvavimas „Positivus“ festivalyje ir, žinoma, grupės „Brainstorm“ apšildymas per jų koncertų turą buvo nuostabu – kad ir kiek toli pažiūrėsi, matei tik jūrą žmonių“, – prisiminimais dalijosi Mara.
Kūrybinės ambicijos, pagardintos realybės doze
Grupei, didžiojoje muzikos scenoje stovinčiai daugiau nei dešimtmetį ir įgijusiai klausytojų pasitikėjimą, su kliūtimis tenka susidurti ir dabar. „Radijo stotys labai išrankios. Nors ir turime klausytojų ratą, sukūrę naują singlą ir pateikę jį radijo stotims dar ir dabar susiduriame su atsakymu „Jūsų muzika skamba pernelyg indie, ji nėra mūsų stiliaus“. Kai turi penkias, ne, sakyčiau, tik tris radijo stotis, palaikančias latvišką muziką, yra labai sunku“, – pasakojo Mara ir teigė, kad muzikos industrija priklauso šokių muzikos kūriniams.
Kokių pokyčių Baltijos šalių muzikos rinkoje pastebėjo muzikos pasaulio senbuvė? „Dabar turime galimybę eksportuoti savo kuriamas dainas, ko negalėjome daryti, pavyzdžiui, prieš dvejus metus. Pasikeitė ir auditorijos požiūris į tai, ką galime vadinti kultūra. Klasikinė muzika visuomet buvo vadinama meno ir kultūros forma, žvelgiant į ją ir iš Vyriausybės perspektyvos, bet pagaliau ir populiariosios muzikos projektai sulaukia tokio dėmesio. Manyčiau, grupės „Brainstorm“ ir „Instrumenti“ įrodė populiariosios muzikos svarbą Latvijos kultūrai. Prasidėjo ir diskusijos, kiek latviškos muzikos turėtų būti transliuojama radijo stotyse. Tai labai svarbu, nes kitu atveju komercinės radijo stotys nepalaikytų vietinių atlikėjų“, – tvirtino „Astro’n’out“ narė.
Kokias kūrybines ambicijas puoselėja vokalistė šiais ne itin lengvais muzikantams laikais? Išgirdusi šį klausimą Mara nutilo. „Manyčiau, buvau ambicinga prieš kelerius metus. Tai buvo iki to laiko, kol supratau, kiek daug darbo reikia įdėti, norint pasiekti savo tikslą. Mūsų grupės gyvavimo metu įvyko ne vienas laimingas atsitiktinumas. Buvo ir netikėtų kritimų, kurie mane privertė suvokti, kad kai kurių turimų dalykų tuo metu nevertinau. Sakyčiau, šiuo metu mano ambicijos pagardintos gera doze realybės. Kartu su grupės nariais jaučiame, kad mūsų kuriama muzika gali rasti klausytoją ir už Latvijos ribų, tad šią ambiciją puoselėjame. Tačiau didesnės, artimesnės kūrybinės ambicijos susijusios su naujo muzikinio skambesio paieškomis, eksperimentais“, – svarstymus atskleidė latvė.
Mara neslepia, jog viena iš pačių įdomiausių patirčių – galimybė išvysti, kaip grupės kuriamą muziką priima kitos kultūros. „Koncertas, įvykęs Kinijoje, buvo nuostabi patirtis. Tuo metu grojome klasikinį poproką, o į koncertą susirinkę žmonės mūsų dainų klausėsi iškėlę pirštus į orą, smarkiai kratydami galvas ir priminė sunkiosios muzikos, metalo klausytojus“, – prisiminusi į atmintį įsirėžusį pasirodymą tolimoje šalyje juokėsi latvė.
