Faktas, kad mūsų rinkimų sistemoje nesilaikoma "lygių rinkimų" principo, jau mažai kam kelia abejonių. Jūs iškeliate ir "tiesioginių rinkimų" aspektą.
Mūsų daugiamandatėje apygardoje neleidžiama rinktis iš visų kandidatų, o tik iš įrašytų vienos kurios partijos sąraše. Taigi kandidatai nėra "prieinami" visiems rinkėjams. Tokia tvarka labiau primena ne rinkimus, o kai kuriose šalyse naudojamus pirminius rinkimus, kada leidžiama balsuoti visiems partijos šalininkams.
Tai nėra tiesioginė "sąrašų sistemos" išdava, o tik tos aplinkybės, kad neleidžiama rinktis iš visų kandidatų. Pvz., Šveicarijoje yra "sąrašų sistema", bet ten galima balsuoti už bet kuriuos iškeltus kandidatus.

"Juk teisėje negali būti politnio tikslingumo motyvas. Jeigu nėra subjektui numatyta teisė tai jos jis ir neturi."
Pirmas sakinys teisingas. Antrasis - ne. Nereikia perlenkti ir išvis neigti partijų. Tai kompromituos nepartinių Lietuvos piliečių teisių gynimą.

Galima kito akyje šapelį pamatyti, o savyje nei rasto neįžvelgti. Ar nors kiek teisėje suvoki? Tokio subjekto kaip partijos Konstitucijoje nėra. Rinkimų institutas usisdeda ne tik iš teisės balsuoti ar būti kandidatu, o ir iš teisės siūlyti bei kelti kandidatus. Rinkimų teisė į Seimą priklauso tik piliečiams, joks kitas subjektas negali būti įgaliotas nes rinkimai TIESIOGINIAI. O tai reiškia ne tik be tarpininkų balsuoti ar kandidatuoti ,bet ir kelti kandidatus. Partija atsiranda kaip tarpininkė ir tokiu būdų rinkimai tampa netesioginiai. Rinkimai turi vykti ne benk kaip, o demokratiškai. demokratijos principai reiškia, kad negali būti tokia tvarka, kuri siaurintu piliečių teises. Matau Sovietinis laikotarpis veltui nenuėjo. Partija pačiam (iai) matyt kaip sovietmeti - protas, sąžinė ir garbė. Juk teisėje negali būti politnio tikslingumo motyvas. Jeigu nėra subjektui numatyta teisė tai jos jis ir neturi.

"Visi norintys gali tapti kandidatais, tik reikia bent truputį norėti. "
Jūs turėjote tiksliau parašyti - visi norintys gali tapti kandidatais vienmandatėse apygardose, tačiau jose pralaimėjusiems partiečiams paliekama 70 vietų kaip kompensacija už rinkėjų parodytą nepasitikėjimą.

kreivai nosiai. Žydai yra protingi, taigi Ragauskio jiems neprimetinėk. Žodis tiesioginIAI rašomas taip, taigi rinkimai be tarpininkų. be rinkikų, Partijos gali kelti ir neprtinius ir kitų partijų narius. Visi norintys gali tapti kandidatais, tik reikia bent truputį norėti. Ragauskuis irgi berods kandidatuoja?

Na tavo argumentas "kietas". Dar pasakyk, kad jis žydas ar nosis kreiva, todėl ir argumentai jo blogi. Ar pats tu paėmiai į rankas Konstituciją ar įsigilinai į ginčo esmę? Juk eina kalba apie subjektus - partijas- kurios iš vis rinkimų teisėje nenumatytos mūsų konstitucijoje. Pas mus rinkimai tiesioginei. Nu ir "tundra" tu.

Jau pirmokai skiria visą obuolį nuo pusės. Tiesa, apie piliečių teises jie dar nežino. Ne tik jie...

Ragauskas yra buhalteris, o ne teisininkas ir matuoja gyvenimą skaitytuvais.

fundamentali laisvės ir žmogaus teisių problema, o mūsų politologų ir apžvalgininkų nuomonės negirdėti. "Santalka" išvis paskendo rinkiminėje kampanijoje. O gal tai neatsitiktinė informacinė blokada?

įsileidžiama į smulkmenas apie vienmandates ir daugiamandatę apygardas. Kalbėti reiktų - ar normalu, kad į pusę Seimo mandatų nepartiniai rinkėjai negali kelti kandidatų bei patys kandidatuoti. Tai tas pats, kad jei visą Seimą rinktume vienmandatėse, pusėje apygardų nepartiniams nebūtų galima konkuruoti. Dabar išeina, kad Konstitucija pritaikoma prie lietuviškosios rinkimų tvarkos. Tai neteisinga - turėtų būti atvirkščiai. Jei dvilypė rinkimų sistema provokuoja konstitucines dviprasmybes, ji turėtų būti pakeista.