Dauguma šalies žemdirbių organizacijų linkusios perskirstyti ES ir valstybės paramos lėšas, tik grūdų augintojai siūlo palikti dabar galiojantį paramos santykį. ES paramos 2014–2020 m. laikotarpis bus išskirtinis, nes Briuselis pirmą kartą valstybėms suteikia tiek daug laisvės savarankiškai perskirstyti paramos lėšas. Lietuvai suteikta galimybė net iki 25 proc. padidinti tiesiogines išmokas, arba iki 15 proc. padidinti paramą kaimo plėtros priemonėms. Žemės ūkio ministerija pasiūlė sprendimą priimti žemdirbių organizacijoms. Grūdų augintojai baiminasi, kad, pritarę siūlymui sumažinti tiesiogines išmokas ir padidinti finansavimą kaimo plėtros priemonėms, jie praras ES ir valstybės paramą. fotodiena.lt nuotr.
Grūdų augintojai baiminasi, kad, pritarę siūlymui sumažinti tiesiogines išmokas ir padidinti finansavimą kaimo plėtros priemonėms, jie praras ES ir valstybės paramą. fotodiena.lt nuotr.
Paklodės tampymas
Žemės ūkio ministerija parengė net septynis ES paramos pagal bendrąją žemės ūkio politiką perskirstymo tarp vadinamųjų I ir II ramsčių variantus ir juos pateikė žemdirbių savivaldai. Daugelis žemdirbių organizacijų linkusios sumažinti tiesiogines išmokas ir padidinti paramą kaimo plėtros priemonėms.
Priminsime, kad tiesioginių išmokų Lietuva gaus 2,8 mlrd. eurų, o kaimo plėtros priemonėms bus skirta 1,4 mlrd. eurų. Taigi tiesioginių išmokų gausime beveik milijardu litų daugiau, o kaimo plėtros priemonėms skirta 0,4 mlrd. eurų mažiau nei 2007–2013 m.
Pagal pradinį variantą, neperskirstant lėšų, tiesioginių išmokų būtų 560 Lt už ha, pagal minimalų, kai iš I į II ramstį būtų perskirstyta 15 proc. lėšų, tiesioginėms išmokoms liktų po 416 Lt už ha, o pagal maksimalų, kai iš II į I ramstį būtų perskirstyta 25 proc. lėšų, tiesioginės išmokos būtų maksimalios – net 634 Lt už ha. Tačiau didėjant tiesioginėms išmokoms, atitinkamai sumažėtų parama kaimo plėtros priemonėms ir atvirkščiai.
Pasigedo taisyklių
Raseinių rajone ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas sakė, kad gal ir būtų galima sumažinti tiesiogines išmokas ir padidinti paramą pagal kaimo plėtros programas, tačiau kol kas niekas neskaitė taisyklių, kaip ją gauti: „O jeigu bus numatyta, kad jau gavusiesiems paramą reikės palaukti? Tačiau mums irgi reikia atnaujinti greitai nusidėvinčią techniką. Štai ir neaišku, kaip elgtis.“
Skuodo rajone ūkininkaujantis Vidmantas Doveika pritarė kolegai iš Raseinių rajono: „Neturėtume elgtis kaip akli kačiukai. Gal pagal kaimo plėtros programas mes, grūdų augintojai, net negalėsime pretenduoti į ES paramą. Tačiau siūlau tarpinį variantą, t. y. kad iš II į I ramstį būtų perkeliama 10 proc. lėšų, tokiu atveju tiesioginės išmokos nebūtų maksimalios, o būtų 583 Lt už ha.“
Jo kolega kėdainiškis Artūras Jodeika vilėsi, kad ES paramos gavimas pastaraisiais metais buvo supaprastintas, nes ir ES atstovai tą žadėjo: „Esu grūdų augintojas, tačiau suprantu, kad svarbu remti ir gyvulininkystės ūkius, juk jie – mūsų produkcijos pirkėjai.“
Ūkininkas iš Pakruojo rajono, kooperatyvo „Joniškio aruodas“ narys Algirdas Laurikietis atkreipė dėmesį į tai, kad paramą pagal kaimo plėtros programas gaus ne visi ūkininkai, o štai tiesioginės išmokos garantuotai pasiektų kiekvieną ūkį, taigi būtų galima iš anksto planuoti investicijas.
Be kita ko, ūkininkas pabrėžė, kad dirbamos žemės plotas padidės, nes pamažu įsisavinama iki šiol nenaudota žemė, vadinasi, ta pati suma bus dalijama į daugiau dalių, taigi sumažės ir tiesioginės išmokos, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tokių skaičiavimų neatliko.
Prašys palikti dabar galiojančią tvarką
Ūkininkas V.Doveika atmetė kaltinimus, kad didinant tiesiogines išmokas daugiau lėšų gautų vadinamieji sofos ūkininkai, t. y. paveldėtas žemės ūkio paskirties žemes nuomojantys miesto gyventojai. Jo nuomone, žemės nuomos kaina auga ir augs ne dėl didėjančios ES paramos, o dėl pokyčių rinkoje. „Nereikia mūsų gąsdinti vadinamaisiais sofos ūkininkais. Jeigu jie neprižiūrės žemės, tai ir išmokų negaus, o jeigu ją nuomos, tai išmokas gaus ją dirbantieji“, – sakė A.Laurikietis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariai pastebėjo pavojų, kad parama žemdirbiams dar kartą gali pasinaudoti perdirbėjai. „Štai prioritetą žadama skirti pieno gamintojams, bet ar jie tikrai gaus daugiau paramos? Abejoju, nes pieno perdirbimo srityje turiu šiek tiek patirties ir žinau, kad perdirbėjai sugeba iš pieno gamintojų įvairiais būdais perimti ES ir valstybės paramą“, – sakė ūkininkas Z.Aleksandravičius, prieš gerą dešimtmetį bandęs kurti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę.
LGAA vadovas Romas Majauskas teigė, kad kol kas nėra pasekmių prognozės, be to, piktinosi, kad grūdų augintojų ateitį lemia ir šioje srityje nieko neišmanantys savivaldos atstovai: „Mes valstybei uždirbame milijonus ir turime tik vieną balsą, tačiau vieną balsą turi ir, pavyzdžiui, kiekviena žirgininkų asociacija. Tai vadinama demokratija.“
Galiausiai LGAA nutarė, kad paramos lėšos 2014–2020 m. tarp I ir II ramsčių būtų neperskirstytos, t.y. reikia palikti 2007–2013 m. galiojančią ES ir valstybės paramos skirstymo tvarką. Apie šį savo sprendimą LGAA informuos ne tik Žemės ūkio rūmus, bet ir ŽŪM bei Seimo Kaimo reikalų komitetą.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
