Jauna, bet jau garsi lietuvių smuikininkė Diana Galvydytė jau aštuonerius metus gyvena ne Lietuvoje. Į tėvynę ji atvažiuoja tėvų aplankyti ir koncertuoti. Vien per praėjusius kelis mėnesius vyko penki koncertai, kuriuose smuiku ji griežė solo. Daili mergina neneigia, kad jos grožis turi įtakos ir sėkmei muzikos pasaulyje.
Apdovanota už Lietuvos garsinimą
D. Galvydytė yra penkiolikos tarptautinių konkursų nugalėtoja. Mergina iš prezidento Algirdo Brazausko yra gavusi padėkos raštą už jos laimėjimus, kurie buvo įvertinti kaip „dovana mūsų Tėvynei Lietuvai garsinant jos vardą pasaulyje“, rašo „Respublika“.
Iš tėvų namų ji išvažiavo būdama 16-os. Iš pradžių apsiprasti svečioje šalyje, būti išgirstai padėjo mokykla, jos mokytojai. Vėliau, kai jau įstojo į aukštąją mokyklą, mergina pati skynėsi kelią.
„Jei būčiau išvažiavusi iškart studijuoti į Londoną, pati viską nuo pradžių pradėjusi, ko gero, būtų buvę sunkiau“, - pripažįsta mergina.
Lietuvoje – tik koncertuoti
Dabar 24-erių Diana yra apsipratusi su gyvenimu Anglijoje ir neslepia, kad neketina gyventi Lietuvoje. Tam įtakos turi ne tik darbiniai motyvai.
„Koncertuoti Lietuvoje norėčiau. Bet gyventi galbūt ne. Nenorėčiau keisti savo profesijos. Norėčiau groti solo, o Lietuva negali suteikti tokių galimybių. Čia ne itin platus muzikų ratas, nėra tiek žmonių, kurie kiekvieną savaitę eitų į koncertus. O aš norėčiau bent tiek groti. Būčiau sutrikusi, be darbo, - kalbėjo smuikininkė. - Tačiau net jei būtų galimybių, svarstyčiau. Aš europietiškas žmogus... Labai myliu Lietuvą, bet juk nebūtina joje gyventi, kad jausčiausi lietuvė. Galima lakstyti po pasaulį ir žinoti, kad mano namai - Lietuva. Čia gimiau, čia gyvena mano tėvai, Lietuvoje gavau pirmąjį išsilavinimą. Niekada to nepamiršiu ir stengsiuosi atstovauti Lietuvai“.
Gyventi D. Galvydytė svajoja Anglijoje. Ji sakė, kad ten ne tik žmonės daugiau domisi klasikine muzika, bet ir bendrauti su jais ten paprasčiau.
„Kaip išaugo tas vaikas?“
Muzikantė prasitarė, kad koncertuodama Lietuvoje kartais jaučiasi kaip per egzaminą. „Lietuvos publika labai priekabi. Žmonės ne tiek ateina pasigrožėti muzika, kiek pasidomėti, kaip išaugo tas vaikas ar kaip jam sekasi. Anglijoje manęs niekas taip nuo mažens nežinojo. Jei Lietuvoje kas nors lieka nepatenkintas, žiūrėk, jau visi žino. Jaučiu, kad vis svarstoma, gal būtų buvę geriau, jei būčiau Lietuvoje likusi“, - nusijuokė pašnekovė.
Tikra savo keliu
D. Galvydytė sakė niekada nesvarsčiusi, ar teisingą gyvenimo kelią pasirinko, nors aplink - ne tik jos bendraamžiai, bet ir gerokai vyresni žmonės dar ieško savęs.
„Aš tokios problemos niekada neturėjau, nes visada žinojau, kad muzika yra tai, ką aš darysiu. Aš turiu pasisekimą, tad kodėl turėčiau ką nors keisti“, - stebėjosi ji. Vis dėlto naujovių troškulį Diana sako jaučianti. Nors niekada nesiryžtų pradėti mokytis šokti hiphopą ar dalyvauti realybės šou, pasiūlymo žaisti golfo tikrai neatsisakytų.
„Man patinka ir dalykai, kurie padeda suprasti muziką, - tai menas, dailė. Mėgstu nueiti į galerijas, išgirsti apie dailininkus... Nesu tas žmogus, kuris gyvena vien menui. Žinoma, man norisi turėti ir gyvenimo draugą, ir meilės išgyvenimų. Kitaip gyvenimas taptų labai monotoniškas, - apie asmeninį gyvenimą prasitarė menininkė ir pridūrė: - Sakysim, kad turiu pagrindinį savo gerbėją“.
50 proc. grožio?
Gerbėjų dailiai muzikantei nestinga. Mergina juokiasi iš įvairių kuriozų, kurių sulaukia nuo esą jos talento gerbėjų: „Kartą gavau labai keistą elektroninį laišką. Jame žmogus, žinoma, nieko nežinantis apie muziką, komentavo mano grojimą ir... išvaizdą. Kaip jam patiko mano suknelė, šukuosena ir taip toliau“.
Vis dėlto po akimirkos D. Galvydytė pridūrė, kad gerai atrodyti reikia ir dėl muzikos, net muzikantų. Anot merginos, Anglijoje nesvarbu, ar tai būtų paskaita, koncertas, ar paroda, labai svarbu, kaip žmonės save perteikia.
„Ką žmogus sako, kaip groja, lemia 50 proc. Likusią dalį gali lemti tai, kaip jis save parodo. Net patys muzikantai, kurie galbūt ateina tik pasigrožėti muzika, vis tiek kreipia dėmesį į jos prezentaciją. Man atrodo, kad šiais laikais ir muzika yra kaip produktas, kurį pasiūlome, juo prekiaujame. Taip jau yra šiuo metu. Tad ir čia svarbi pakuotė. Jei ta pakuotė įdomesnė, ji pritraukia daugiau žmonių į salę. Na, bent jau nekenkia“, - šyptelėjo D. Galvydytė.
Zita Voitiulevičiūtė
