„Net ir inžineriją ar ekologiją studijuojančio jaunimo šukuosenos nėra tvarios“ , - tokią išvadą padarė pirmą kartą studentų šukuosenas analizavę tarptautinės inžinerijos kompanijos ekspertai. Šukuosenos buvo įvertintos kompiuterine programa: socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu aspektu.
„Retai pamąstome apie tai, kad mūsų šukuosena ir tai, kaip mes ją prižiūrime, irgi yra inžinerija“ ,- sako A.Abromavičius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tyrimų stende buvo norima parodyti inžineriją kaip kasdienę veiklą.
Anot inžinerinių sprendimų įmonės „SWECO Lietuva“ prezidento Artūro Abromavičiaus, šukuosenos tvarumas vertinamas keliais aspektais. Socialinis aspektas reiškia, kiek darbo vietų ir kiek darbo kirpykloje sukuriama, ekologinis – kiek suvartojama vandens, o ekonominis - kiek apytiksliai perkama šampūno ar kitų plaukų priežiūros priemonių.
„Prausdamiesi šiltu vandeniu, kurio temperatūra apytikriai siekia 40 laipsnių, mes pamirštame, kad sunaudojame kartu ir labai daug energijos jį pašildyti. Suskaičiavome, kad, norint vienu metu pašildyti vandens kiekį, reikalingą išsiplauti galvą pusei Lietuvos gyventojų, reiktų sunaudoti apie 1,7 GWh energijos” , - rašoma įmonės ataskaitoje.
Įmonės vadovas pastebi, kad tvaria inžinerija gyvenime vadovaujasi daugiau vidutinės ir vyresnės kartos žmonės, kurie gyvena taupiau, ekologiškiau ir leidžia uždirbti „kaimynui“. Jaunimas, vadovo nuomone, yra orientuotas į vartotojiškumą ir dažnai pamiršta derinti tvarumo principus buityje.
„Efektyvių ir tvarių inžinerinių sprendimų naudą jaunimui paprasčiau suvokti, kai pateikiamas elementarus, kasdienis pavyzdys – šukuosenos priežiūra“ , - sako A.Abromavičius.
Lietuviai pagal bendrą energijos suvartojimą vienam žmogui yra tarp „taupiųjų“ valstybių. Tuo tarpu Skandinavijos šalys suvartoja septynis kartus daugiau energijos už mus.
