Kosmetologė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, šių procedūrų metu hialurono rūgštį medicinos priemonėmis (prietaisais), pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą.
Ši veikla neteisėta, nes moteris neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, injekcija atliko naudodama medicinos priemones (prietaisus) – švirkštus su adata.
Byla buvo apskųsta, argumentuojant, kad kosmetologė nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), vadovaujantis Lietuvos medicinos norma, atlikti hialurono rūgšties injekcijas galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.
Gydytojas dermatovenerologas verčiasi medicinos (gydytojo dermatovenerologo) praktika, o medicinos praktika yra sveikatos priežiūra, todėl gydytojo dermatovenerologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apima ir invaziniu metodu – hialurono rūgšties užpildu – atliekamas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras.
Taigi neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Č. nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais. Iš kosmetologijos studijų dalykų aprašų matyti, kad K. Č. įgijo tik teorinių žinių apie injekcijas, tačiau studijų metu įgytos teorinės žinios nesuteikia asmeniui teisės šias žinias taikyti praktikoje. Ji, studijuodama kolegijoje, nebuvo mokoma atlikti tokio pobūdžio procedūrų, todėl jų teikti negalėjo.
Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ nurodytoms „kitoms invazinėms grožio paslaugoms“ yra priskiriamos tos nagų, plaukų, veido ir kūno priežiūros paslaugos, kurios bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo priskiriamos išimtinai gydytojo dermatovenerologo kompetencijai, pavyzdžiui, odos valymas.
Taigi pagal dabartinį teisinį reguliavimą K. Č. tol, kol neturės teisės užsiimti gydytojo dermatovenerologo arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo praktika, neturės teisės atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
