Iš tolimų kraštų atklydusios ar atvežtos rūšys – viena opiausių šių dienų ekologinių problemų. Dar vadinamos invazinėmis, augalų ar gyvūnų rūšys naujoje aplinkoje labai greitai įsitvirtina, pradeda veistis, konkuruoja ar net išstumia kitas rūšis, bei sutrikdo visą ekosistemose vyraujančią pusiausvyrą.
Kaip tokias grobikiškas žuvis sukontroliuoti? Būtent tai Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje tyrinėja mokslininkas Žilvinas Pūtys – apie laboratorijoje atliekamus darbus jis pasakoja naujoje „Mokslas ir Tu“ videoekskursijoje.
Laboratorijoje tyrinėjami juodažiočiai grundalai – viena invazinių žuvų rūšių, į Baltijos jūrą atvykusi iš Juodosios jūros baseino. Neseniai pastebėta, jog šios nedidelės žvejų pamėgtos žuvys gali būti atsakingos už tai, jog į Baltijos pakrantę žiemoti nebesugrįžta saugomos ledinės antys.
Grundalai daugiausia minta moliuskais (pvz., midijomis), todėl šios globaliai plintančios žuvys nustekena vandenį filtruojančių moliuskų populiacijas bei nustelbia kitų žuvų rūšis. Neatsitiktinai, grundalų mėgstami moliuskai yra ir pagrindinis ledinių ančių maistas, todėl anksčiau pamėgtose žiemojimui skirtose teritorijose antims maisto nebeužtenka.
Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijoje atliekami fundamentalūs tyrimai skirti nustatyti, kaip pačių grundalų skleidžiami cheminiai pavojaus signalai veikia šių žuvų elgseną. Tai – unikali tyrimų kryptis, nes apie tokių pavojaus signalų sudėtį ir panaudojimą žinoma itin mažai.
Skleidžiamos kitas žuvis viliojančios ar atbaidančios medžiagos ateityje galėtų būti panaudotos efektyviai populiacijų kontrolei grundalų gyvenamose teritorijose. Paprastai tokius signalus žuvys panaudoja siekdamos apsiginti nuo plėšrūnų, todėl išnagrinėjus jų sudėtį ir veikimo principą, jie galėtų būti panaudoti grundalams „suklaidinti“ ir atkurti rūšių pusiausvyrą ekosistemose.
Videoekskursija po Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratoriją – jau trečioji „Mokslas ir Tu“ virtualių ekskursijų serijoje. Taip pat jau galima pasižvalgyti po Biotechnologijos ir Puslaidininkių fizikos institutus, o netrukus – ir po Istorijos institutą.
