„Tikėjomės ir finale laimėti, tačiau gaila, kad nepavyko. Kažkas nesusitvarkė su jauduliu, kažkas jėgų mažiau turėjo. Tačiau labai džiaugiamės pasiekimu. Nuo pat stovyklos pradžios sakiau merginoms, kad reikia tikėti savimi ir mes tikrai galime toli nueiti. Merginoms 100 balų už pastangas, už žaidimą. Mes kol kas nesuvokėme ką padarėme, kažkas įspūdingo“, – grįžęs į Lietuvą sakė Lietuvos U16 rinktinės treneris Vilius Stanišauskas.
Priminsime, kad grupėje lietuvės laimėjo prieš bendraamžes iš Prancūzijos (66:61), pralaimėjo Vokietijai (51:60) ir sutriuškino Daniją (76:40).
Aštuntfinalyje mūsiškės eliminavo Vengriją (74:60), ketvirtfinalyje – Čekiją (72:69), pusfinalyje dar kartą pranoko prancūzes (54:51), o finale nusileido Rusijai (66:73).
„Rungtynės su Prancūzija mus davė gerą impulsą, tada atėjo tikėjimas savimi, prisidėjo noras, energija. Prisidėjo tėvelių palaikymas, žiniasklaidos dėmesys, kad mergaičių krepšinis tokį dėmesį gautų, tai kažkas sunkiai suvokiamo“, – kalbėjo rinktinės vairininkas.
Lietuvos jaunučių merginų rinktinė pasiekė geriausią šios vasaros visų amžiaus grupių rezultatą. Šešiolikmetės ne tik iškovojo medalius, tačiau ir gavo bilietą į kitų metų pasaulio U17 čempionatą.
„Tikiuosi, kad nuvažiuosime ten ir gal sukursime dar vieną istoriją“, – šyptelėjo V. Stanišauskas.
Čempionato metu dažniausiai žiniasklaidoje buvo linksniuojama Justė Veronika Jocytė. Net trimis metais jaunesnė krepšininkė visų pirmenybių metu vidutiniškai rinko po 20 taškų ir 8 atkovotus kamuolius, finale pelnė net 33 taškus, tapo rezultatyviausia čempionato žaidėja bei pelnytai pateko į simbolinį Europos pirmenybių geriausių žaidėjų penketą.
„Tai ne vien mano nuopelnas, tai visos komandos pasiekimas. Tik širdyje tikėjome, kad galime iškovoti medalį ar kelialapį į pasaulio čempionatą, tačiau svajonės išsipildė. Esame tikra šeima ir dabar bus sunku išsiskirti“, – kukliai oro uoste apie save kalbėjo J. Jocytė.
Kartu su J. Jocyte į simbolinį penketą pateko ir Audronė Zdanevičiūtė. Gynėja čempionate vidutiniškai rinko po 17 taškų.
„Buvo tikrai didelis džiaugsmas, net nesupratau kaip baigėsi finalas, – juokėsi A. Zdanevičiūtė. – Aišku, pradžioje buvo kažkiek liūdesio, nes tikrai galėjome laimėti. Patekome į pasaulio čempionatą ir sukūrėme istoriją. Mūsų stiprybė buvo komandiškumas, turėjome daug gerų žaidėjų, o ir sėkmė šypsojosi“.
