„Laisvas kritimas“, į kurį 2009 metų pirmoje pusėje pateko Baltijos valstybių ekonomikos, baigėsi. Vis dėlto, Lietuvos, Latvijos ir Estijos laukia ilgas stabilizacijos ir atsigavimo procesas, sako „Swedbank“ analitikai.
Jie prognozuoja, kad net ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, iki krizės buvusį gerovės lygį Baltijos šalys geriausiu atveju pasieks po penkerių metų.
Skaičiuojama, kad per sunkmetį Lietuvos ir Estijos ekonomikos susitrauks apie penktadaliu, Latvijos – ketvirtadaliu. Šios ir kitos prognozės yra pristatomos naujausiame „Swedbank“ analitikų parengtame leidinyje „Swedbank ekonomikos apžvalga: Lietuva“.
Lietuvos ekonomika grįžta į 2005 metų lygį
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiais metais sumažės apie 16 proc., 2010 m. – dar 3 proc., o augti ekonomika pradės 2011 metais, tačiau, kaip ir visame pasaulyje, tai bus lėtas augimas, kurį didžiąja dalimi veiks ne šalies vidaus procesai, bet pasaulio ekonomikos konjunktūra.
„Didžiausias ekonomikos nuosmukis, kurį būtų galima palyginti su laisvu kritimu, kai parašiutas dar neišsiskleidęs, buvo stebimas antrąjį šių metų ketvirtį, kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas, palyginus su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 20,2 proc. Dabar, vaizdžiai tariant, leidžiamės jau su parašiutu – lėčiau nei iki šiol, bet vis tiek leidžiamės“, – sako „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad, lyginant ketvirčių rezultatus, šalies ekonomika trauktis nustos 2010 metų viduryje, o 2,5 proc. metinis BVP augimas prognozuojamas 2011 m.
„Įvairūs rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika 2010-aisiais pasieks 2005 metų lygį, o pagal kai kuriuos parametrus, pavyzdžiui, investicijas ar nedarbą, smuksime ir dar toliau – į 2002-2003 metų lygį. Išlipti iš tokios duobės prireiks laiko ir be abejo aiškesnės šalies ekonominės politikos, kuri nesibaigtų vien tik biudžeto stygavimo iniciatyvomis“, – sako T. Andrejauskas.
Pasak jo, viena didžiausių problemų Lietuvai bus ekonomikos ir valstybės valdymo restruktūrizavimas, taip pat nedarbas bei antroji emigracijos banga.
„Valstybės valdymui reikalingos esminės, o ne kosmetinės reformos. Manome, kad šiais ir 2010 metais šalies biudžeto deficitas sudarys 7-8 proc. BVP. 2011 metais jis galėtų atitikti Mastrichto kriterijų – 3 proc., tačiau tam socialinių išmokų mažinimo nebeužteks – akivaizdžiai reikia reikšmingai mažinti valstybės aparato išlaidas. Privataus sektoriaus darbo užmokesčio išlaidos per 2009 metus sumažės 20-30 proc., štai į tokį skaičių reiktų orientuotis ir viešajam sektoriui“, – sako T. Andrejauskas.
Anot jo, kita potenciali problema yra sparčiai auganti valstybės skola.
„Nors dar esame tolokai nuo Mastrichto kriterijaus ribos, kuri yra 60 proc. BVP, valdžios deklaruojami skolos auginimo planai kelia didelį nerimą. Ir ne dėl to, kad per tris metus galime nebevykdyti dar vieno Mastrichto kriterijaus, bet todėl, kad šviesos greičiu augančiai valstybės skolai aptarnauti reikės toliau didinti mokesčius, tokiu būdu mažinant šalies konkurencingumą“, – kalba T. Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje 2010 metais išaugs iki 16 proc. „Žiūrint į trumpalaikę perspektyvą, nedarbas ir šio proceso veikiamas darbo užmokesčio mažėjimas leidžia šalies verslui išlikti konkurencingam, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti didelių bėdų – mažėja mokesčių mokėtojų skaičius, o kartu auga gretos tų, kuriems reikalinga valstybės parama. Be to, bijodami dėl ateities, žmones mažina vartojimą. Skaičiuojame, kad namų ūkių išlaidos šiemet sumažės apie 18 proc., 2010 m. – 6 proc. Tai reiškia, kad net ir padidinus pridėtinės vertės mokestį, papildomų įplaukų į biudžetą valstybė gali tikėtis tik laikinai“, – sako „Swedbank Markets“ vadovas.
Banko analitikai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims prognozuoja ir antrą emigracijos bangą, kurią gali sukelti netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas. „Situacija JAV ir Vakarų Europoje jau pradeda po truputį gerėti. Sunki darbo rinkos padėtis Baltijos šalyse neabejotinai paskatins žmones išvažiuoti“, – sako T. Andrejauskas.
„Swedbank“ specialistai mano, kad pirmieji iš krizės žengti pradės eksportuotojai.
„Eksportas atsigauti pradės 2009 pabaigoje ir 2010-aisiais, o kai kurios pramonės šakos, tokios kaip mašinų ir įrenginių gamybos, taip pat chemijos (trąšos), metalo apdirbimo pramonės, į kurias buvo daug investuojama, manome, šoktels aukštyn iš karto, kai atsistatys paklausa pasaulio rinkose“, – prognozuoja T. Andrejauskas.
Jis taip pat pažymi, jog įsitikinome, kaip pavojinga būti mažos maržos ir pigios darbo jėgos šalimi. Norint pasiekti tvarų ir ilgalaikį ekonomikos augimą ateityje būtina didinti sukuriamą vertę integruojant sektorius bei plėtojant naujas technologijas. Kadangi nesame ištekliais turtinga šalis, vienintelis reikšmingas Lietuvos išteklius yra kvalifikuotas žmogus. Jis turi kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir už tai gauti atitinkamą atlygį. Todėl visiškai logiška būtų Lietuvai plėsti bendradarbiavimą su technologiškai pažangiomis Skandinavijos valstybėmis.
Latvijoje situacija sudėtingiausia
Sudėtingiausia ekonomikos situacija Baltijos šalyse išlieka Latvijoje, tačiau ir čia didysis kritimas jau baigėsi, teigia „Swedbank“ analitikai. Prognozuojama, kad, kaip ir Lietuvoje, kaimyninės šalies ekonomika trauksis iki 2010 metų vidurio.
Šiemet Latvijai numatomas 17-19 proc. o 2010 m. – 3 proc. BVP kritimas. Nedarbas šalyje 2010 metų pirmoje pusėje gali pasiekti 20-21 proc.
Tačiau, pasak „Swedbank“ analitikų, atnaujinti susitarimai su tarptautiniais kreditoriais (TVF, Europos Komisija, Pasaulio banku) leis šaliai finansuoti biudžeto deficitą ir vykdyti reikalingą restruktūrizaciją.
Kiek anksčiau nei Lietuvoje ir Latvijoje, manoma, pradės atsigauti Estijos ekonomika, kuri, anot „Swedbank“ ekspertų, pasiekė dugną antrąjį 2009 m. ketvirtį, o šių metų pabaigoje gali jau augti. Tačiau, „Swedbank“ prognozuoja, kad šis procesas bus ilgas, o iki krizės buvusį lygį Estijos ekonomika pasieks po 5 metų.
Ekspertai tiki, kad Estijos vyriausybė sugebės subalansuoti biudžetą, šalis vykdys Mastrichto kriterijus ir jau 2011 metais bus pasirengusi įsivesti eurą.
