Šiandien Lietuvoje nusileido keliautojas Aurimas Mockus.
Dėkojo visiems susirinkusiems
Visi lietuviai sekė Aurimo Mockaus kelionę Ramiuoju vandenynu, o ši neprasiėjo be iššūkių. Keliautojas susidūrė su tropiniu ciklonu „Alfred“ ir jį skubėjo gelbėti Australijos karinis laivas „HMAS Choules“.
Aurimas Mockus, kreipdamasis į susirinkusius, neslėpė jaudulio ir dėkingumo.
„Ačiū visiems susirinkusiems, esu labai sujaudintas. Žmogiškai – tikrai nesitikėjau. Vis dar gėles siunčia, lyg kokiam muzikantui“, – juokavo jis. Nepaisant žvarbaus oro, susirinkusiųjų palaikymas buvo stiprus. „Ačiū visiems, kurie palaikėte. Oras gal ir žvarbus, bet aš grįžau – pakaitinsiu atmosferą, pažadu tikrai!“ – sakė A. Mockus.
Jis pridūrė, kad norėtų pasakyti daug daugiau ir išreikšti savo dėkingumą visiems, kurie prisidėjo prie šios akimirkos. „Kuršis“ galės nebesisapnuoti dabar“, – paminėjo jis, reaguodamas į vėliavos perdavimą.
Baigdamas kalbą, A. Mockus pabrėžė, kad nori apkabinti visus – kariuomenę, šaulius, visus palaikiusius. „Ačiū jums visiems!“ – užbaigė jis.
Sukrečiantys išgyvenimai
A. Mockus, kalbėdamas su žurnalistais, atvirai pasakojo apie savo išgyvenimus po grįžimo iš kelionės. Jis prisipažino, kad po visko, kas įvyko, „viskas pašiurpo grįžus“.
Kalbėdamas su žurnalistais apie jo pasitikimą, A. Mockus teigė: „Iš tikrųjų labai malonu, nėra čia ką šnekėti. Buvo vieša paslaptis, supratau, kad kažką rezga.“
Jis taip pat padėkojo visiems, kurie meldėsi kritiniu momentu.
„Suprantu, kad ketvirtos kategorijos taifūną išgyventi yra didesnis iššūkis nei perplaukti Ramųjį vandenyną. Ramusis vandenynas buvo perplauktas, buvo iššūkių nemažai, bet kiekvieną kartą, kai užklupdavo iššūkiai, atrodydavo, kad nebegali būti sunkiau. Bet iki tokios ribos kartelės nekėliau“, – pasakojo jis.
„Gerai, kad nežinojau, kas manęs laukia, nes 12 valandų nutrūko ryšys, kai pasiekiau blogiausią kelionės tašką. Jei kam įdomu, kaip jaučiausi – baimės nebuvo, buvo nerimo dėl šeimos. Buvau pasiruošęs viskam, tačiau pačiam blogiausiam sunku pasiruošti. Kol vanduo lūpų nesiekia, žinai, kad esi gyvas. Po kiekvieno juodo gyvenimo tarpsnio būna baltas, dėl kurio verta gyventi“, – dalijosi patirtimi.
Jis apgailestavo, kad „Kuršis“ liko vandenyje: „Labai gaila, kad „Kuršis“ liko vandeny. Tikėkimės, devynių metų nereikės laukti. Manau, kad, kaip bebūtų, „Kuršio“ simbolis taps simboliu Lietuvoje kaip išgyvenimo. Jeigu ir pačio „Kuršio“ nebeturime, yra logotipai, žmonės, kurie pamilo, kurie tikėjo nuo pat pradžių.“
A. Mockus taip pat pasidalijo mintimis apie lietuvių pasirengimą dideliems iššūkiams:
„Vieni sako, kad mes turėtume keliauti į kosmosą, bet, jeigu atvirai, mes esame lietuvių tauta, kurie nėra pasiruošę išsiųsti žmonių į kosmosą. Bet turime tokį, kuris perplaukė Ramųjį vandenyną.
Yra žmonių, kurie pasiryžę užregistruoti rekordą, tačiau man rekordas nėra toks svarbus. Patirties ir išgyvenimo niekas iš manęs neatims“.
Galiausiai, jis pakvietė gerbėjus į Švyturio areną balandžio 9 d., kur papasakos, ką teko patirti taifūno metu:
„ Kiek kalbėjau su kitais jūrininkais, kur mane išgelbėjo, esu be galo dėkingas pakrančių gelbėjimo tarnybai Australijos.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
