Savaitę pasaulio sezono lyderė pradėjo su džiugia naujiena – Europos lengvosios atletikos asociacija (EA) ją paskelbė geriausia sausio mėnesio Senojo žemyno lengvaatlete! Sausio pabaigoje vykusiose LLAF taurės varžybose, tame pačiame Vilniaus manieže, A.Palšytė įveikė dviejų metrų aukštį bei pagerino šalies rekordą. Tokį titulą EA Lietuvos lengvaatlečiui skyrė beveik po trejų metų pertraukos.
– Geriausia Europos sausio mėnesio lengvaatlete tapote didžiule persvara laimėjusi aistruolių balsavime. Ar tikėjotės tokio palaikymo? – lengvoji.lt paklausė A.Palšytės.
– Nesitikėjau, kad tiek daug balsuos. Kitos kandidatės taip pat buvo pakankamai žinomos, viena iš pretendenčių prieš keletą dienų pagerino Europos rekordą (britų bėgikė Laura Muir – lengvoji.lt). Yra sportininkių, kurios pakankamai žinomos, o Lietuvoje mes atsiliekame su socialinių tinklų paskyromis, „like‘ais“, dalinimais. Galvojau, kad gali pasisekti laimėti rinkimuose, bet nesitikėjau tokios didelės persvaros. Smagu.
– Ar savaitgalį, kada „Facebook“ bei „Twitter“ socialiniuose tinkluose vyko balsavimas, sekėte, kaip jums sekasi?
– Ne, tiesiog pasidalinau ta žinia, kad labai malonu, jog esu nominuota bei paraginau palaikyti savo favoritus. Leidau nuspręsti patiems aistruoliams. Nesėdėjau ir nesekiau, turėjau veiklos, kuria užsiėmiau, norėjosi savaitgalį pailsėti.
– Nuo rekordo praėjo daugiau nei savaitė. Ar jautėte pastaruoju metu padidėjusį dėmesį?
– To dėmesio yra daugiau, bet sunku pasakyti, ar tai yra dėl to, kad stengiuosi būti aktyvi socialiniuose tinkluose, dalyvauti įvairiuose renginiuose, ar dėl to, kad pasiekiau rekordą. Dėmesio, sveikinimų, noro pakalbinti tikrai buvo. Labai smagu, nes dažniausiai Lietuvoje būna kaip toje patarlėje „džiaugiasi, kad kaimyno tvartas dega“. Šiuo metu nesijaučia neigiamo fono, jaučiu tik pozityvą ir palaikymą.
– Ar sulaukėte daug sveikinimų, tapusi geriausia Europos mėnesio lengvaatlete?
– Sulaukiau, pirma pasveikino trenerė. Kaip tik neseniai buvome pašnekėjusios telefonu apie degantį maniežą, ar pavyks šią savaitę atlikti normalias treniruotes. Praėjo kelios minutės po skambučio ir trenerė (Tatjana Krasauskienė – lengvoji.lt) parašė „labai sveikinu, tikiu, kad tikrai gali šokti daugiau nei du metrus, einame gera linkme ir toks pripažinimas yra vertingas“. Taip pat pati pasveikinau trenerę, nes tai yra mūsų abiejų bendras darbas. Vėliau sveikino artimieji, mama, ir klausė, ko nesigiriu (juokiasi).
– Palietėte kitą aktualiją – užsidegusį Vilniaus lengvosios atletikos maniežą. Ar nekeista, kad du metrus įveikėte treniruodamasi tokiomis sąlygomis?
– Daug kas nežinojo, kokiomis sąlygomis ruošiasi irkluotojai, kol Jevgenijus Šuklinas to neparodė. Niekas negalvojo, kad ten atsirado olimpinis prizininkas. Lietuvoje labai daug sporto šakų yra ne tame lygyje, kurio rezultatus rodo. Labai skaudu, kai iš tavęs reikalauja ir tikisi aukštų rezultatų, o sąlygų tą pasiekti neturi. Viską darai iš savo didžiulio noro ir bandymo „įsitaisyti“ tose sąlygose, kurios yra.
Išties stebiuosi, kaip tėvai veda sportuoti savo vaikus į maniežą, kaip nebijo, kad vieną dieną tas stogas įlūš ar nukris. Nebe pirmą kartą dega maniežas... Nejaugi turi ateiti laikas, kai jis pats suliepsnos iš nevilties? Apie renovaciją kalbama jau seniai, bet jokių veiksmų nėra imtasi. Neturime kelių bazių, kokias turi Talinas ar Ryga, man keista, kodėl tai nėra daroma. Nors pažiūrėjus į Nacionalinį stadioną, supranti, koks yra požiūris... Psichologė seniau minėjo, kad nesijaudinčiau, jog manieže prastos sąlygos, yra šalta, nes tas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius.
– Ar galėtumėte pasakyti, kad praėjęs sausis buvo vienas stabiliausių ir sėkmingiausių karjeroje?
– Sausio mėnesio pabaiga buvo rezultatas kryptingo ėjimo į priekį, pokyčių, kurie šiek tiek gąsdino. Matau, kad naujovės atsiperka. Einame tinkamu keliu, reikia tinkamų sąlygų, palaikymo iš šalies ir tada rezultatai bus gal dar geresni.
Šis mėnuo – atpildas už darbą. Tikiuosi, kad tai tik pirma stotelė. Mano pagrindinis tikslas yra Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose norėčiau būti labai aukštai...
