Po antikos laikų pastato griūties Pompėjoje Italijos paveldosaugininkai įspėja, kad tokios lemties gali sulaukti ir daugybė kitų senųjų paminklų.
Tarp jų – Bolonijos bokštai dvyniai, Florencijos katedra ir Nerono Auksinis namas Romoje, praneša naujienų agentūra AFP.
„Be priežiūros ir neegzistuojančių lėšų visai Italijai kyla grėsmė sugriūti“, – teigė nepelno organizacijos „Mūsų Italija“ vadovė Alessandra Mottola Molfino.
„Kiekvienas šalyje esantis istorinis paminklas gali sulaukti tokio paties likimo, kaip pastatas Pompėjoje – Florencijos katedra, Nerono Auksinis namas Romoje ir senosios tokių mietų kaip Luka Toskanoje sienos“, – pridūrė ji.
„Tik šv. Petro katedra Romoje ir Milano katedra bus išaugotos, nes jos turi dirbtuves, kurių tikslas – pastebėti kiekvieną mažą įskilimą ir nedelsiant įsikišti“, – kalbėjo ji.
Anot A. Mottola Molfino, vyriausybės atstovai nesamdė specializuotų restauratorių ar architektų šalies paminklams tvarkyti ir prižiūrėti bei nekreipia dėmesio į tai, kokį poveikį jiems daro miestų planavimas.
„Du bokštai Bolonijoje yra viduryje judrios sankryžos, kuria dieną naktį važiuoja daugybė sunkiasvorių automobilių, o tai daro neapsakomą žalą antikiniams statiniams“, – kalbėjo ji.
Po smarkių liūčių savaitgalį sugriuvo Pompėjoje esantis namas, kadaise priklausęs gladiatoriui Marcusui Lucretius Fronto.
Italijos kultūros ministras Sandro Bondi, teigiantis, kad pastatas sugriuvo dėl 6 dešimtmetyje atliktų gelžbetonio rekonstrukcijos darbų ir blogų oro sąlygų, įspėjo, kad grėsmė kyla ir kitoms žymios archeologinės vietovės dalims.
Vykstant karštoms diskusijos, ar 79 metais po Kristaus per Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą sunaikinto Romos miesto pastatas galėjo būti išsaugotas, kultūros ir paveldosaugos ekspertai įspėja, kad pavojuje atsidūrė dar 40 visoje šalyje esančių senovinių paminklų.
Šiemet nuo Koliziejaus, vieno lankomiausių turistinių objektų Romoje, nukrito tinko plokštė. Liepą pareigūnai paskelbė apie planus surinkti 25 mln. eurų ir atkurti šį byrantį Italijos sostinės simbolį.
Vyriausybė kultūrai skirtas lėšas per artimiausius trejus metus ketina sumažinti 280 mln. eurų. Vien nuo kultūros ministerijos kasmet ketinama nurėžti po 58 mln. eurų.
