Lietuvoje patvirtintas pirmas mirties atvejis dėl vadinamojo kiaulių gripo. Nuo jo sukeltos bakterinės infekcijos Kaune mirė paauglys. Medicinos specialistai pastebėjo, kad kasmet fiksuojami mirties atvejai nuo įprasto gripo komplikacijų, tad „nieko nuostabaus“, jog taip įvyko ir su pandeminiu gripu.Tuo tarpu LNK žinių studijoje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas tvirtino, kad panikuoti neverta.
Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, berniukas mirė antradienio vakarą Kauno medicinos Universiteto klinikų (KMUK) Vaikų intensyvios terapijos skyriuje.
„Gydytojai dabar tiria, kokios buvo komplikacijos, bus pateikta oficiali išvada, bet vaikas sirgo gripu. Tai yra patvirtinta laboratoriniais tyrimais, kad sirgo A(H1N1)“, – trečiadienį sakė A. Čaplikas.
Jis aiškino, kad Lietuvoje medikamentų kiaulių gripui gydyti „šiuo metu tikrai turime pakankamai“.
„Mes vykdome pirkimus, bet šiuo atveju tai yra liga, kuri, kaip mes ir sakėme, sukelia komplikacijas“, – teigė ministras.
KMUK Vaikų klinikos administratorė Ilona Stirbienė teigia, kad pagal pasaulinę patirtį bakterinės infekcijos yra viena sunkiausių gripo komplikacijų, galinčių sukelti mirtį.
„Šiuo konkrečiu atveju buvo imtasi tų gydymo priemonių, kurios buvo reikalingos, bet progresuojant sunkiai bakterinei infekcijai įvyko mirtis“, – pranešime cituojama I. Stirbienė.
Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, profesorius A. Ambrozaitis komentuoja, kad „Europos Sąjungoje kiekvienais metais nuo paprasto, sezoninio gripo sukeltų komplikacijų ar dėl jo paūmėjusių lėtinių ligų miršta tūkstančiai žmonių“.
„Nieko nuostabaus, kad užfiksuotas ir mirties atvejis nuo pandeminio gripo. Tai dėsningas dalykas, Anksčiau ar vėliau reikėjo tikėtis“, – kalbėjo jis.
„Lietuvoje, deja, kol kas tokios statistikos neturime. Dažnai kaip mirties priežastis figūruoja dėl gripo paūmėjusi lėtinė liga, tačiau pastebėta, kad kasmet vasario ir kovo mėnesiais padaugėja mirčių vyresnių nei 65 metų asmenų, kurie ir sirgo įvairiomis ligomis. Bet apie tai mažai kalba“, – aiškino A. Ambrozaitis.
Sveikatos ministerijos teigimu, Lietuvoje per visą pandeminio gripo plitimo laikotarpį laboratoriškai patvirtinta daugiau kaip 100 susirgimų.
Praėjusią savaitę pranešta, kad nuo šiol kiaulių gripo viruso gripo diagnozė Lietuvoje laboratoriškai bus nustatoma tik sudėtingesniais atvejais.
Lietuvoje infekcinėms ligoninėms ir ligoninėms, kuriose yra infekcinių ligų skyriai, šią savaitę nuspręsta pradžiai skirti po 50 dozių antivirusinių vaistų nuo vadinamojo kiaulių gripo. Jei ligoninės vaistus išnaudos, joms jų bus skiriama dar.Pranešta, kad Lietuvą netrukus pasieks nauja vaistų, skirtų šiam gripui gydyti, siunta.
Šiuo metu skelbiama, kad sergamumo gripu ir peršalimo ligomis banga ritasi per Lietuvą. Kai kurios šalies savivaldybės skelbiamos gripo epidemijos zonomis. Tarp tokių jau atsidūrė ir Kaišiadorių rajonas bei Marijampolė. Gripo epidemija taip pat jau paskelbta ir Vilniuje, Ignalinos bei Ukmergės rajonuose. Epideminiu sergamumas laikomas, kai 10 tūkst. gyventojų tenka 100 sergančiųjų.
Šį vakarą LNK žinių studijoje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas teigė, kad panikuoti tikrai neverta. Pasak ministro šis gripas yra tiesiog liga, kurią reikia gydyti. Viešojoje erdvėje pasirodžiusias kalbas, kad kad minėto tipo gripo virusas gali nusinešti daug daugiau aukų, nei įprastinio gripo epidemijų metu, ministras pavadino neatsakingais žodžiais.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
