Dažnas, atvežęs gyvūną į globos namus „Grinda“, nesusimąsto, kad, greičiausiai, jo gyvūno niekas neglobos, o lauks 14 dienų, kad jam suleistų mirtiną dozę. Globos namai – klaidinantis pavadinimas, todėl šiuo metu svarstomas klausimas dėl globos namų pervadinimo į karantino namus. „Grinda“ neorganizuoja gyvūnėlių mugių, nereklamuoja jų dovanojimo, negloboja jų ilgiau nei 14 dienų. Jei tai galima pavadinti globa.
Gyvūnų laikymo sąlygos tragiškos
Buvęs darbuotojas Tomas (vardas pakeistas) pasakoja: „Viskas labai paprasta, jie dideliais kiekiais eutanazuojami – maždaug apie dvi tonas per mėnesį. Bet iki eutanazijos jiems reikia pereiti tikrą pragarą: dėl patalpose esančių virusų jie suserga, pradeda nebeėsti, silpsta, tada užmigdomi“.
Kitas darbuotojas priduria: „Dirbau senose patalpose. Ten buvo dar baisiau – iš bado, nepritekliaus ir psichologinio pakrikimo tiek katės, tiek šunys ėsdavo vieni kitus. Po savaitgalio atėjęs į darbą pamatydavai iki dešimt lavonų. Dažnai vienas kitą tiesiog suėsdavo iš bado“.
Šiuo metu „Grindos“ gyvūnų globos namuose vienoje patalpoje laikomi tiek sveiki, tiek sergantys gyvūnai. Sveikam gyvūnui nėra šansų išlikti. Šalia dirbantys savanoriai pasakoja, kad jaunikliai nuo ligų nugaišta jau po kelių dienų.
Sveikas gyvūnas „Grindoje“ užsikrečia įvairiomis virusinėmis ligomis. Iš 5000 į „Grindą“ patekusių gyvūnų 2009 m. gyvas liko tik maždaug kas aštuntas-devintas. Daugybę jų išgelbėja Lietuvos gyvūnų globos draugija. Apie 1,5 tonos per mėnesį gaišenos „Grinda“ atiduoda UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri tai utilizuoja. Ši įmonė iš nugaišusių kačių ir šunų gamina kaulų miltus. Iš tokių miltų vėliau gaminami priedai pašarams toms pačioms katėms ir šunims.
„Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas, „Grindoje“ dirbantis jau 17 metų, neigia tokius kaltinimus, vadindamas juos „bobučių pasakomis“: „Nedramatizuokit su tais gyvūnais. Kas čia visiems pasidarė? Nematau jokio blogo elgesio. Kas trečias vilnietis gyvena neprasčiau nei gyvūnai mūsų globos namuose. Bet kokius teiginius apie žiaurų elgesį su gyvūnais „Grindoje“ kategoriškai atmetame“.
Visą atsakomybę turėtų prisiimti „Grindos“ gyvūnų globos namų vyr. veterinaras Vladas Masiulis. Jis neseniai iš Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kuri turėtų kontroliuoti „Grindoje“ gyvenančių gyvūnų gerbūvį, gavo įspėjimą dėl gyvūnams netinkamai naudotų stiprių psichotropinių vaistų. Tik įspėjimą galbūt dėl to, kad kurį laiką yra dirbęs Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje. Beje, sklando kalbos, kad V. Masiulis anksčiau yra dirbęs skerdiku vienoje Kauno mėsos įmonėje. Kadangi bendrovė buvo likviduota, to neįmanoma patvirtinti.
Šuo atiduodamas, vėliau užmigdomas
Štai birželį, kaip pasakoja liudininkai, V. Masiulis neatsakingai padovanojo šarpėjų veislės kalytę nestabilios psichikos vaikinui. Tuo metu, kai šis žmogus vedėsi kalytę per „Grindos“ teritoriją, gyvybės vagonėliuose dirbo savanoriai, kurie stebėjo kalytės dovanojimo procedūrą ir labai stebėjosi ją išsivedančio jaunuolio elgesiu: jis garsiai rėkė, keikėsi, mojavo rankomis, grūmojo šuniui.
Šuo namuose jam grybštelėjo ranką, tad vyras paskambino savo globėjui, kuris šunį išvežė dar kitiems žmonėms į Kelmę. Čia kalytė buvo patalpinta namo rūsyje, įtariama, kad ir mušama. Kaimynai susisiekė su „Grinda“ ir Lietuvos gyvūnų globos draugija. Po ilgų įtikinėjimų V. Masiulis nuvyko į Kelmę parsivežti kalytės. Nors pastarasis sakė, kad „atvykus į Kelmę, šuo neatrodė labai didelis ligonis ir buvo kiek agresyvus“, atvežtas į Vilniaus vieną veterinarijos kliniką jis merdėjo ir netrukus nugaišo. Klinikos vadovas pasakojo, kad vaizdas buvo kraupus – šuo buvo apspangęs, apsišlapinęs, apsivėmęs, kruvinas – V. Masiulis šuniui suleido stipriai veikiančius psichotropinius vaistus „Dolethal“. Kūno temperatūra siekė vos 32 laipsnius, mat kalytė buvo vežama bagažinėje iš Kelmės į Vilnių. Veterinaras situacijos nekomentavo, tik atšovė: „Įvyko, kas įvyko“.
Panašių atvejų buvę darbuotojai gali papasakoti ne vieną. Štai dar kitas buvęs darbuotojas pasakoja: „VMVT žino, kas ten vyksta. Čia yra uždaras ratas. Buvo keli gyvūnus mylintys žmonės iš VMVT, tačiau, kai jie bandė kažką keisti, iškart buvo pažeminti pareigose ir nuimta dalis atlyginimo“.
Pasakojama ir apie pinigų plovimą „Grindoje“: „Deklaruojamas gyvūnų sugavimas, kurie egzistuoja tik popieriuose, po to vyksta fiktyvus jų eutanazavimas. Už gyvūno galvą, už eutanazijai sunaudotus vaistus savivaldybė moka pinigus. Kadangi nei sugauto šuns, nei išnaudotų vaistų nėra, galima tik įsivaizduot kieno kišenėse nusėda pinigai“. Žinoma, tokius pasakojimus neigia tiek „Grindos“ vadovybė, tiek vyr. veterinaras V. Masiulis, tiek savivaldybės tarnautojai. Pats V. Masiulis žurnalistams nieko neleido fotografuoti. Po aršaus pokalbio jis prasitarė: „Aš nenoriu kalbėti. Aš nenoriu pasakyti kažko nereikalingo“. Leidimo nedavė ir „Grindos“ vadovas A. Vilūnas.
Nemalonumai buhalterijoje
„Grinda“ turi nemalonumų ir kitose savo veiklos srityse. Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos darbuotojai šių metų gegužę atliko patikrinimą. Jie aptiko keistą faktą – buhalterinę apskaitą, kurios įrašus galima bet kada ir bet kaip taisyti nepaliekant jokios žymos. Įmonėje nėra vieningos buhalterinės apskaitos programos, kuri užtikrintų vientisą apskaitos sistemą, apjungtų visas apskaitos sritis, užtikrintų saugų apsikeitimą apskaitos duomenimis bei leistų šiuos duomenis apdoroti keliais būdais. Finansinės atskaitomybės duomenys suvedami paprasčiausia „Microsoft Excel“ programa, todėl visais apskaitos aspektais galima vykdyti pataisymus bet kuriuo laiku ir bet kuriomis suminėmis išraiškomis bei vykdyti pataisymus be atskiro dokumentavimo bei registravimo.
Įmonėje nėra valdymo apskaitos, o tuo pačiu neskaičiuojami veiklos kaštai, remiamasi tam tikra ekonomine-gamybine analize, intuicija ir kvalifikuotais sprendimais.
„Grindos“ direktorius A. Vilūnas neigia ir šias Savivaldybės audito išvadas, sakydamas: „Teiginys apie neaiškią buhalterinę apskaitą visiškai nepagrįstas, nes nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei „SoDra“, nei nepriklausomas auditas jokių pretenzijų neturi. Čia tik galima diskutuoti dėl vienokios ar kitokios buhalterinės apskaitos programos taikymo“.
Nors faktus atitinkamų tarnybų darbuotojai nustatė prieš kelis mėnesius, situacija kol kas dar nepasikeitė.
Paulius Tumosa
