Daugelio didžiausių pasaulio upių deltose grimzta, o dėl to šimtai milijonų žmonių susiduria su potvynių pavojumi, teigia mokslininkai.
Upių tvenkimas ir nukreipimas lemia tai, kad daugelį deltų sritis pasiekia žymiai mažiau nuosėdų, o dujų bei gruntinio vandens gavyba dar pažemina sausumą, praneša BBC.
Šie procesai įtaką daro tokioms upėms kaip Koloradas, Nilas, Perlų, Rona ar Jangdzė.
Šiuose regionuose gyvena maždaug pusė milijardo žmonių, žurnale „Nature Geoscience“ teigia mokslininkai.
Jie paskaičiavo, jog 85 proc. didžiųjų deltų pastaraisiais metais kilo didžiuliai potvyniai, o per ateinančius 40 metų vandens apsemiamos teritorijos padidės 50 proc., mat sausuma žemėja, o dėl klimato pokyčių vandens lygis kyla.
„Mes teigiame, jog žemiausiai esančios pasaulio deltos bus ypač pažeidžiamos potvynių, kuriuos sukels tiek kas maitinančios upės, tiek vandenynų audros“, - teigia JAV Kolorado universiteto mokslininkas Albertas Kettneris.
„Šis tyrimas parodė, jog jau dabar daugybė žmonių sukurtų faktorių verčia deltas smukti daug greičiau, nei tai galima paaiškinti jūros lygio kitimais“, – pridūrė jis.
Didžiausiame pavojoje atsidūrė besivystančiose Azijos šalyse esančių upių baseinai, tačiau tarp jų – ir keletas esančių Vakarų šalyse: Prancūzijoje esanti Rona ar Italijos Po.
Po upės delta per XX amžių pažemėjo 3,7 metrais. Tai daugiausia lėmė metano dujų gavyba, teigia tyrėjai.
Mokslininkai tyrimui naudojo įvairių kosmoso misijų duomenis, taip pat istorinius duomenis ir jūros lygio kitimo matavimus. Tai leido jiems apskaičiuoti, kokiu greičiu kai kurių upių deltose leidžiasi žemė, bei ištirti įvairius tam įtakos turėti galinčius faktorius.
Nustatyta, jog iš 33 tirtų deltų, 24 pamažu skęsta.
Manoma, jog blogiausia padėtis Chao Phraya upėje, tekančioje per Bankoką. Per kelerius metus kai kurios deltos vietos, lyginant su jūros lygiu, pažemėjo 15 centimetrų. Tai gerokai daugiau, nei jūros lygis pakyla dėl klimato atšilimo (1,8–3 milimetrai per metus).
Chao Phraya upėje nuosėdų tekėjimas į deltą buvo beveik visiškai sustabdytas, teigia mokslininkai, naudojant upės vandenį laukų drėkinimui, statant užtvankas, nukreipiant upės srovę keliais pagrindiniais kanalais.
Įprastai, šios nuosėdos paaukštintų sausumos plotą. Naudojant požeminį vandenį žemė taip pat spaudžiasi ir žemėja.
Žemei leidžiantis, o jūros lygiui kylant, žmonėms kyla didesnis pavojus nukentėti nuo audrų.
„Kasmet maždaug 10 mln. žmonių nukenčia nuo audrų sukelto bangavimo“, – teigia Irina Overeem iš Kolorado universiteto.
