Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija gegužės 22 dieną iš dalies patenkino departamento skundą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.
AAD skundė jam nepalankų pirmos instancijos teismo 2022 metų spalio sprendimą, įpareigojusį departamentą iš naujo svarstyti anksčiau du kartus atmestą „Grigeo Klaipėdos“ siūlytą planą. Teismas tuomet paskelbė, kad 2021 metų lapkritį planą atmetęs departamentas neatsižvelgė į bendrovės argumentus.
LVAT departamento prašymu panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
„Byloje turėjo būti iš esmės išnagrinėti ir įvertinti AAD sprendimo motyvai, dėl kurių nepritarta planui, atsižvelgiant į proceso šalių argumentus ir įrodymus, tačiau tai nebuvo atlikta (...). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl panaikinamas“, – nutarė LVAT.
Pasak departamento, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog įmonė negali atkurti aplinkos būklės ne todėl, kad nėra pritariama jos pasiūlytam nendrių pjovimui, o todėl, kad ji iki šiol nepateikė vieno konkretaus aplinkos atkūrimo priemonių plano.
„Pareiškėjas („Grigeo Klaipėda“ – BNS) išnaudoja administracinę aplinkos atkūrimo procedūrą, kad būtų sumažintas pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nesiekia realaus aplinkos atkūrimo natūra, jis iki šios dienos iš viso nepripažįsta, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai – kad dėl jo veiklos pablogėjo Kuršių marių būklė ties Klaipėdos sąsiauriu“,– teismui teigė departamentas.
Be to, anot jo, pirmos instancijos teismas neįvertino, jog teikdama naujus prašymus ir papildomai tikslindama nendrių pjovimo planus Klaipėdos įmonė yra atsisakiusi raštu teikto plano du kartus jį keisdama.
Departamentas, be kita ko, teigė, jog įmonė faktiškai seniai įgyvendina savo pasirinktą priemonę – nendrių pjovimą – tai savo skunde nurodė ir pati įmonė.
Tuo metu „Grigeo Klaipėda“ teismui teigė, jog departamentas netvirtindamas plano nepagrindė, kokių konkrečių kriterijų jis neatitinka ir kodėl reikalaujama pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės.
„Sprendime pateikti lakoniški argumentai, kurie yra prieštaringi, nes atsakovas (departamentas – BNS) pripažįsta, kad nendrių pjovimas laikytinas papildoma aplinkos atkūrimo priemone, tačiau tą pripažinęs nemotyvuotai atsisako tvirtinti planą, reikalaudamas teisės aktuose nenumatytos pagrindinės aplinkos atkūrimo priemonės“, – kaip vieną argumentų teismui teigė bendrovė.
Pagal aplinkosaugininkų tyrimo išvadas parengtą planą 2021 metų rugsėjį „Grigeo Klaipėda“ pateikė departamentui, tačiau šis jo nepatvirtino. Įmonei planą patikslinus 2021-ųjų lapkritį departamentas nurodė, jog siūlomos priemonės kelia abejonių.
„Grigeo Klaipėda“ anksčiau tikino, kad iš Kuršių marių gali pašalinti teršalus pjaunant nendres bei įrengus du paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Departamento vertinimu, tai yra papildomos, o ne pirminės taršos šalinimo priemonės.
Departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jį kartu su baudžiamąja byla nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje kaltinamaisiais pripažinti didžiausias „Grigeo“ savininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Visi jie kaltinami piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, disponavimu suklastotais dokumentais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.
