Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, kai įsigalios europinis kriptoturto rinkų reglamentas (angl. MiCA).
„Siūloma suteikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai galimybę už įstatymo pažeidimus taikyti papildomas poveikio priemones – laikiną arba neterminuotą uždraudimą teikti vieną arba kelias paslaugas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Bilotaitė.
„Taip pat įpareigoti įmones, teikiančias su virtualiomis valiutomis susijusias paslaugas, išlaikyti nuosavą kapitalą, ne mažesnį nei numatytas įstatyme – tai yra 125 tūkst. (eurų – BNS) – ir tą turėti nuolatos, nes fiksavome tokių atvejų, kai labai trumpą laikotarpį tokia suma turima, o vėliau šio reikalavimo nesilaikoma“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, tai numatančias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kurioms lapkričio pabaigoje pritarė Vyriausybė, bus siekiama priimti dar šiemet.
Pernai lapkritį Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius 2022–2023 metų sandūroje sumažėjo nuo 850 iki beveik 200, tačiau šiemet sausį–lapkritį jis vėl padidėjo iki 536.
„Toks augimo tempas kelia realų pavojų, kad Lietuvai gali būti klijuojama nepatikimos jurisdikcijos etiketė, o tai siejame su didele reputacine rizika“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.
„Dėl savo anonimiškumo ir decentralizuoto valdymo kriptoturtas, deja, yra tapęs kanalu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir visame pasaulyje jis siejamas su didžiausiu rizikos laipsniu. Visu pirma, grėsmės susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu bei sukčiavimu“, – kalbėjo jis.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, jog pagal kriptovaliutų bendrovių skaičių Lietuva Europos Sąjungoje (ES) užima antrą vietą po Lenkijos, tačiau pagal jų skaičių vienam gyventojui „esame ryškūs lyderiai“.