Apie tokį savo sprendimą G. Landsbergis informavo LTR laidoje „Dėmesio centre“. Partijos vadovas sakė nematantis galimybės konservatoriams dalyvauti naujos Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės formavime ir pridūrė, kad teks kalbėti apie mažumos Vyriausybę.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis trečiadienį „Žinių radijui“ sakė, jog valstiečių frakcijoje vyrauja požiūris, kad reikia tęsti pradėtus darbus.
„Frakcijoje vyrauja požiūris, kad reikia dirbti toliau Vyriausybėje, reikia dirbti toliau koalicijoje, dėl to, kad sutampa daugelis mūsų požiūrių. Gali ginčas kilti vienu ar kitu klausimu, bet puikiai supranta frakcijos nariai socialdemokratų, kad jie geresnių partnerių nerastų Seime. Šiuo atveju, matyt, tai yra ginčo objektas“, - kalbėjo R. Karbauskis.
Ar toli nubėgs valstiečių sprinteriai?
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius mano, kad priežasčių, kodėl G. Landsbergis kategoriškai atsisako būti koalicijoje su valstiečiais – ne viena ir ne dvi.
„Asmeniniai santykiai tarp G. Landsbergio ir R. Karbauskio negerai susiklostė – faktas. Nei vienas, nei kitas nepraleidžia progos ką nors apie kitą pasakyti. Pirmiausiai, aišku, daugiau ironijos yra iš G. Landsbergio pusės R. Karbauskio atžvilgiu. Apskritai, paskutiniai Rasos Juknevičienės vieši pasisakymai labai aiškiai rodo, kad lyderių lygmenyje sutarimo tarp valstiečių ir TS-LKD sunku laukti“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Politologas pabrėžia, kad asmeniniai santykiai toli gražu nėra svarbiausias veiksnys, trukdantis konservatoriams ir valstiečiams dirbti išvien.
„Vienas dalykas yra, kad partijos tikrai gana skirtingose pozicijose ideologiškai, politinių programų požiūriu, jų elektoratai yra ženkliai priešiški. Tai lyderių asmeniniai nesutarimai yra vienas iš veiksnių ir galimybes jungtis ir sudaryti koaliciją sumažina. R. Karbauskis dar yra žemaitis, tai pažiūrėjus į jo veiksmus ir pasisakymus, jis, jei kartą pasakė ne, tai reiškia ne. Tikimybė, kad jis staiga persiverstų ir turėtume naujus, draugiškus santykius su TS-LKD, daugiau negu menka“, - teigė A. Krupavičius.
Paklaustas, kokią prognozuoja valstiečių ateitį mažumos Vyriausybėje, A. Krupavičius juokais Lietuvos politikos ateitį pavadino politine pelke ir sprinto bėgimu.
„Politinė pelkė, matyt, kurį laiką bus svarbiausias Lietuvos politinio lauko bruožas. Vyriausybė bandys laviruoti, ieškoti laikinų sąjungininkų ir spręsti trumpalaikius uždavinius. Vyriausybę turėsime kaip sprinterį – ji bėgs trumpas distancijas nuo taško A iki taško B“, - šmaikštavo politologas.
