Gydytojai nuogąstauja, kad nuo kovo 3 d. galiojančiu sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu numatoma, kad dienos chirurgijos centre po operacijos pacientas realiai gali būti tik iki 12 valandų ir toliau išrašytas sveikti namo. Tai, medikų nuomone, gali nulemti dažnesnes komplikacijas ir tik mažinti šios paslaugos apimtis.
Kartu primenama, kad iki tol po operacijos ligoninėje pacientas galėjo būti stebimas 24 valandas, o dar anksčiau – net 48 val.
„Iš esmės dabar žmogų reikia išrašyti tą pačią dieną, jis namo turi išvykti vakare. Anksčiau buvo 48 val., tai tas gali gal skambėti nelogiškai, jei kalbame apie dienos chirurgiją. Bet tos 24 valandos būtų pakankamas laikas, kai žmogus pernakvoja ir ryte gali išvykti. Tiek laiko pacientui išbuvus dar ligoninėje komplikacijų rizika jau yra labai minimali.
Tuo metu išrašant jį po 12 valandų ar dar mažiau, juk chirurgas ir iki 8 valandos vakare nedirba, tad anksčiau turi išrašyti, ir nedarbingumą išduoti. Tai čia pakankamai sudėtinga per tiek laiko ir operaciją padaryti, ir namo išleisti. Tad akivaizdžiai mažės dienos chirurgijos apimtys“, – portalui tv3.lt aiškino buvęs Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas Artūras Razbadauskas.
Gali baigtis ir mirtimi, o pagalbos šalia nebus
Anot jo, chirurgai nenorės rizikuoti atlikti didesnes operacijas ir po jų iškart išleisti tą pačią dieną, mat jei pacientui kas nutiks, kalti liks jie. Juo labiau niekas nenorės rizikuoti savo kailiu žinant dabartines teismų praktikas šalyje, kai medikai netenka licencijų.
„Jau turime ir teisinius kazusus, ką tik ir dabar Aukščiausiasis teismas paliko profesorių Žilviną Saladžinską kaltu. Tai čia tikrai nesiims rizikos chirurgai, nes kas bus kaltas, jei kas nutiks? Tai abipusė rizika, ir dėl žmogaus sveikatos, kurią, nemanau, kad prisiėminės chirurgai. Todėl mažės dienos chirurgijos ir tik labai nedideles operacijas galės daryti.
„Nes ta pati pilvo chirurgija – tulžies pūslės pašalinimas ar išvaržos operacija buvo dienos chirurgijos paslauga, tai po jų kraujavimo galimybės atsiranda, stebėti ligonį reikia ilgiau nei kelias valandas.“
Nes ta pati pilvo chirurgija – tulžies pūslės pašalinimas ar išvaržos operacija buvo dienos chirurgijos paslauga, tai po jų kraujavimo galimybės atsiranda, stebėti ligonį reikia ilgiau nei kelias valandas. Maža kas atsitiks, išleidus namo“, – nuogąstavo A. Razbadauskas.
Jis priminė, kad ne vieni tyrimai patvirtina, kad kitą kartą per anksti išleidus pacientą net prieinama ir iki letalinių išeičių, žmonės miršta. „Bet kokia operacija neapsaugota nuo komplikacijų. Tačiau visai kitas dalykas, jei komplikacija pasireiškia dar būnant ligoninėje ir medikų priežiūroje“, – pažymėjo pašnekovas.
Chirurgo profesija darosi nepatraukli
Pasak A. Razbadausko, toks ministerijos sprendimas pirmiausia atrodo vien ekonominis. „Tačiau ar taupyti paciento sveikatos ir gyvybės sąskaita ir mediko reputacija pateisinama? Chirurgas juk irgi žmogus, išgyvena, o jei naktį sulauks paciento skambučio, kad jam kažkas negerai, tai kaip jam jaustis?“ – svarstė Lietuvos chirurgų draugijos atstovas.
Jo teigimu, tokia tvarka tik toliau skatins slėpti klaidas medicinoje. „JAV, kur aukšto lygio medicina, klaidos neslepiamos, o iš jų mokomasi, o dabar bus tik interesas jas slėpti“, – sakė A. Razbadauskas ir apgailestavo, kad taip vyksta visame pasaulyje.
Todėl ir padėtis ypač chirurgams ne tik Lietuvoje, bet ir kitur darosi nepavydėtina: „Vis rečiau renkasi chirurgija, nes tai yra ir didžiulis stresas ir galimybė klaidos, už kurią reikia atsakyti. Taigi ta specialybė tampa nepatraukli.“
Anot jo, kol kas gelbsti situacija, kad visos gydymo įstaigos pandemijos metu gauna vienos dvyliktosios apmokėjimą, tačiau nutraukus tokį finansavimą viskas pasijaus skaudžiau, nes dienos chirurgijos paslaugos mažės ir bus mažiau apmokama.
Nei pavėžėjimo, nei specialistų
Didelius nuogąstavimus dėl tokios tvarkos išsakė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
„Šiandien nėra nei pavėžėjimo sistemos sutvarkytos, nei specializuotų slaugytojų, kurie galėtų žmogų prižiūrėti namie. Kol kas plačių kompetencijų slaugytojų turime labai mažai ir jų nepakanka, bet įsakymai jau yra tokie pasirašomi, nes reikia taupyti finansavimą“, – konstatavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Pašnekovė teigė matanti, kad yra tendencingai palaikomas ligonių kasų siekis mažinti finansavimą sveikatos sistemai, neatsižvelgiant į ligonių poreikius.
„Ir taip pat sukeliant rizikas dėl komplikacijų, dėl kurių galimai bus kaltinami chirurgai, kurie tas operacijas daro. <...> Kaip žinome, jau yra teisminiai procesai, kai gydytojai kaltinami tyčinę žalą padarę pacientui. Ir bylinėjimasis medikui, licencijų atėminėjimas po to medikų bendruomenei labai skausmingai atsiliepia“, – įspėjo LMS atstovė.
Nesuinteresuoti skirti daugiau lėšų
Anot jos, ne kartą ir ne du rašyti raštai dėl tokio pasirinkimo, bet ministerija į tai visiškai nekreipia dėmesio.
„Kyla klausimas, ko siekia ministerija, ar ji yra sveikatos, ar pinigų skaičiavimo ministerija“, – svarstė A. Gerliakienė ir pridūrė, kad ligonių kasų darbuotojų atlyginimai labai susiję su sutaupytu PSDF biudžetu, tad jie yra suinteresuoti išleisti kuo mažiau pinigų.
„Matau, kad pagrindinis akcentas nuo ligonio, paciento dabar krypsta į finansus. Ką tai reiškia?Siekiama reformuojant sveikatos sistemą optimizuoti finansinius srautus. Ne iš tikrųjų gerinti paslaugas, padaryti jas saugias, nepatenkinti tų poreikių, bet optimizuoti srautus, racionalizuoti ir netgi, sakyčiau, kad konvejerizuoti paslaugas. Tai noras yra mažiau pinigų įdėti į sistemą ir juos taupyti“, – aiškino ji.
Anot LMS vadovės, tokiu būdu tikimasi, kad sistema veiks, tačiau laiko sąnaudos, kiek yra skiriama pacientui, rodo, kad nėra įmanoma suteikti kokybiškos paslaugos.
„O jei nesuteikiame kokybiškos paslaugos, mes nepagydome žmogaus, tai valstybė patiria nuostolius, nes negydyti žmogų yra žymiai brangiau negu tegu jis būna sveikas arba jį pagydžius greičiau“, – pažymėjo A. Gerliakienė.
SAM: reikėjo atsisakyti perteklinių reikalavimų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, kodėl reikėjo keisti iki tol buvusią tvarką, nurodė, kad peržiūrint dienos chirurgijos paslaugų teikimo reglamentavimą, buvo siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų, užtikrinti paslaugų kokybę, saugumą.
Taip pat to reikėjo siekiant dienos chirurgijos paslaugos pavadinimą suvienodinti su jo turiniu ir su Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos ataskaitose vartojamu dienos chirurgijos paslaugos apibrėžimu.
„Jame nurodyta, kad dienos chirurgijos paslauga – tai paslauga, kai planinė chirurginė intervencija pacientui atliekama ir pacientas į namus išrašomas tą pačią dieną. Buvo siekiama aiškiai identifikuoti, kokios paslaugos savo turiniu ir apimtimi priskiriamos dienos chirurgijos paslaugoms, kurioms teikti būtų keliami supaprastinti reikalavimai (personalui, infrastruktūrai, darbo organizavimui), ir kokios paslaugos dėl sudėtingumo ir komplikacijų rizikos vis tik turi būti priskirtos stacionarinėms paslaugoms“, – nurodoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
SAM atstovas Julijanas Gališanskis tikino, kad įsakymo projektas buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir gydytojų specialistų profesinės draugijoms.
Taip pat pažymima, kad prireikus rimtesnės operacijos ji gali būti atlikta stacionare, o ne dienos chirurgijos centre.
Tiesa, norintieji po dienos stacionare atliktos operacijos ligoninėje likti ilgiau, nei numatyta, gali tai padaryti papildomai susimokėję.
Pavėžėjimo modelis – dar tik ruošiamas
Taip pat paaiškinama, kad šiuo metu gyventojų pavėžėjimą sveikatos priežiūros paslaugoms gauti tam tikra dalimi ir pakankamai skirtingai organizuoja savivaldybės.
Visgi nacionaliniu lygiu taikomas pacientų pavėžėjimo/transportavimo paslaugų, kai nereikalinga skubi pagalba, teikimo modelis dar tik ruošiamas.
Numatoma, kad pavėžėjimo paslaugą galės gauti pacientai, kurie dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir viešuoju transportu; kai dėl sveikatos būklės negali naudotis individualiu transportu ir nėra viešojo transporto; kai dėl socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu ir viešuoju transportu.
„Ar reikia pavėžėjimo paslaugos pagal indikacijas, spręs gydantis gydytojas. Gydytojui nustačius, jog pavėžėjimas yra reikalingas – pacientas galės gauti tokią paslaugą“, – nurodė J. Gališanskis.
