Sėdėjau siauroje lovoje ir žvelgiau pro langą. Matėsi nedidelis parkas, lėtai vaikštinėjantys žmonės, ant suoliuko sėdėjo pagyvenusi moteris ir skaitė knygą. Saulės spinduliai krito ant baltos patalynės, kuri tiesiog badė man akis ir neįstengiau į ją žiūrėti.
Įėjo seselė. Kažką kalba, net nesistengiu jos klausyti, kurį laiką tapšnoja man ranką, bando atkreipti dėmesį. Pajuntu, kaip prie dešinės rankos prijungiamas kateteris. Vėsokas skystis pradeda tekėti venomis, vis dar žvelgiu į parką.
Likusi viena, atsidūstu. Velniškai ilga diena. Rausvi saulės spinduliai jau ima dažyti padangę. Vėl atsiveria durys, tik šįkart įžengia daktaras, šalia jo dar kažkas.
Žilstelėjęs gydytojas prieina prie lango ir užtraukia užuolaidą. Nepatenkinta vienintelės pramogos netektimi, šiek tiek suraukiu nosį.
— Taigi… — prabilo prieidamas. — Kaip jaučiasi ligoniukė?
Buku žvilgsniu pažvelgiau į jį.
— Vis dar nenori kalbėti? — šyptelėjo ir atsisėdo ant lovos krašto, paėmė už kairės rankos, — nagi, turi pradėti su mumis bendrauti, esi visiškai sveika, neskaitant kelių siūlių kaktoje. Turime pranešti tavo artimiesiems, kad tu ligoninėje ir atvyktų tavęs pasiimti…
Jaučiausi lyg pašalinis žmogus viską stebintis iš šono, tarsi būčiau komoje atmerktomis akimis. Staiga tas kažkas, kuris atėjo su daktaru, prisigretino prie lovos.
— Sveika, — pasisveikino tylus balsas.
Prisiverčiau žvilgtelėti į tą subjektą. Jaunas, dailių bruožų vaikinas žvelgė į mane savo didelėmis tamsiai mėlynomis akimis. Rudi plaukai šiek tiek susitaršę, rankas susikišęs į kišenes, regis, jautėsi nepatogiai.
— Ar tu jį prisimeni? — vėl išgirdau daktaro balsą.
Prisimenu? Mačiau jį pirmąkart. Tikriausiai mano veide tai atsispindėjo, abu sutrikę susižvalgė.
— Aš tave čia atvežiau, — pasakė vaikinukas, — mes susitikome ten… ant tilto.
Tiltas. Taip, prisiminiau tiltą, upę ir keistą susivėlusią žmogystą. Staiga nusijuokiau ir klausiausi, kaip mano tylus juokas pasklido po visą palatą. Gydytojas ir vaikinas susižvalgė.
— Gal pasakytum, kuo esi vardu? — kreipėsi daktaras.
Žvilgtelėjau į jį.
— Mei, — atsakiau. — Sakėte, jog esu visiškai sveika, tai gal galėčiau atgauti savo daiktus ir iš čia išeiti?
