Kiek tokia grėsmė yra reali ir ar jau reikia pradėti bijoti, klausiame ekspertų.
Lietuva nukentėtų nežymiai
Nacionalinis kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas sako, kad tokio prognozuojamo sceanrijaus bijoti reiktų, tačiau Lietuva, po tokios galimos atakos, smarkiai nukentėti neturėtų. „Bijoti, ko gero reikėtų, nes jeigu nebijosim, tai ir nesiruošim tokiems nuotykiams. Kas liečia valstybinį sektorių, labai tokių atakų bijoti, jeigu jos nebus į mus nukreiptos, tai gal ir nereikėtų. Internetą, šiuo atveju, laikyčiau labiau pridėtine, ar pagalbine priemone veiklai, negu, kad pagrindine. Valstybės įstaigos, vis tiek, didžiąją darbo dalį atlieka vidiniuose tinkluose. Greičiausiai tokios atakos, jei jau jos būtų, mes Lietuvoje, neturime daug valstybinių paslaugų, kurios būtų tiekiamos iš Amerikos ar serveriai būtų laikomi Amerikoje, tai manau, kad tokios atakos, jos turėtų tokią antrinį, šalutinį poveikį. Mūsų veiklos nesutrikdytų“, - sako ekspertas.
Labiausiai pavojų pajaustų tie, kurie svarbius duomenis laiko vadinamojoje debesijoje, sako pašnekovas. „Labiausiai pajaustų pavojų gyventojai, gal verslo įmonės, tie, kas yra išsikėlę savo paslaugas į taip vadinamą debesį. Ir jei tas debesis atsidurtų atakuojamoje infrastruktūroje, gali būti tokie sutrikimai jau būtų juntami. Pati Lietuva neturėtų labai bijoti tokių atakų. Ir šitie sutrikimai turėtų būti tokie antraeiliai“, - sako Rimtautas Černiauskas.
Kibernetinių atakų daugėja
Nacionalinis kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas sako, kibernetinių atakų per 2016 metus padaugėjo penktadaliu. „Nesėkmingų atakų daugėja ir daugėja ženkliai. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, šiais metais, palyginus su pernai, atakų padaugėjo 20 procentų. Bet nesėkmingų. Bandymų daugėja, kadangi tam tikras verslas stengiasi uždirbti iš tų atakų pinigų,. O sėkmingų atakų mažėja po truputį, nes tobulėja mūsų gebėjimai laiku jas aptikti ir užkirsti kelią“, - aiškina pašnekovas.
Nors aiškaus ir pastovaus taikinio nėra, anot pašnekovo, susidomėjimas lygiagrečiai kylą, didėjant ir visuomenės ar žiniasklaidos dėmesiui. „Sakyčiau, kad atakų smaigalyje atsiduria tai viena, tai kita įstaiga, priklausomai nuo ar tai pasaulinės ar tai Lietuvos situacijos. Tarkim, prieš karines pratybas, kada spauda daugiau rašo apie tarkim NATO veiksmus, tai Krašto apsauga fiksuoja padidėjusį susidomėjimą Krašto apsaugos sistemomis. Prieš rinkimus, šiek tiek daugiau dėmesio patyrė Seimo kompiuterių tinklai“, - sako R. Černiauskas.
Lietuva išpuolius patyria jau dabar
ESET Lietuva atstovybės vadovas Tomas Parnarauskas taip pat tikina, kad Lietuva jau dabar patiria kibernetinius išpuolius. "Štai Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ką tik paskelbė, kad trijuose valstybės įstaigų kompiuteriuose buvo aptikta Rusijos žvalgybos šnipinėjimo įranga. Tokių užkrėstų kompiuterių gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, verslo įmonėse, viešose organizacijose. Kibernetinių nusikaltėlių tikslai gali būti įvairūs: rinkti duomenis, šnipinėti tam tikras įstaigas, kenkti jų veiklai, organizuoti atakas prieš konkrečias interneto svetaines ir pan. Bet kokiu atveju, tai yra grėsmė visai valstybei, jos saugumui. Paprasti žmonės gali manyti, kad tokios kibernetinės atakos nedaro jiems jokios tiesioginės žalos, bet taip nėra – mūsų visų duomenys (asmens kodai, nuosavybės dokumentai, deklaruota gyvenamoji vieta ir t.t.) yra saugomi valstybinėse institucijose", - teigia T. Parnarauskas.
Prognozuodamas grėsmes, su kuriomis teks susidurti kitais metais, specialistas teigia, kad suaktyvės atakos, nukreiptos prieš išmaniuosius telefonus. "Kitais metais tęsis išpirkos reikalaujančių kenkėjų plitimas, gali atsirasti išpirkos reikalaujantys kenkėjai, skirti daiktų interneto įrenginiams (išmaniesiems laikrodžiams, sveikatos ir sporto asistentams ir t.t.). Augs poreikis apsaugoti mobiliuosius įrenginius, nes jų naudojimas jau pranoksta kompiuterių", - sako pašnekovas.
Lietuvos apsisaugojimas yra per lėtas
ESET Lietuva atstovybės vadovas Tomas Parnarauskas sako, kad programišių atakų, kurios gali paveikti ekonomiką, visuomenę ar valdžios institucijas reikėtų laukti, nes jos jau vyksta. „Pavyzdžiui, spalio pabaigoje neveikė daugybė interneto svetainių, tarp kurių buvo „Twitter“, „Amazon“ – neapsaugoti išmanieji, daiktų interneto įrenginiai buvo įtraukti į ataką, kuri sutrikdė tarnybinių stočių ir tinklalapių darbą. Socialinis tinklas „Facebook“ yra ne kartą patyręs įvairių sutrikimų, kai svetainė neveikdavo po kelias valandas – jo naudotojams tai prilygdavo pasaulio pabaigai. Nėra „Facebook“, vadinasi, nėra interneto. Grėsmė patirti ataką, kurios metu būtų visai ar dalinai sutrikęs interneto ryšys, yra reali, tik abejoju dėl atakos trukmės – nurodomų 24 valandų“, - aiškiana T. Parnarauskas.
Pašnekovas tikina, kad tai gali neigiamai paveikti ekonomiką, be jos nevyksta elektroninė prekyba, rezervacijos sistemos, daugybė aksdienių paslaugų. Tačiau daugiausiai rūpesčio Tomui Parnarauskui kelia valdžios institucijų apsisaugojimas "Valdžios institucijoms - tai būtų ženklus paskatinimas susirūpinti teisiniais svertais. Pastaruoju metu daug kalbama apie kibernetinio saugumo svarbą, įsteigtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, tačiau dar trūksta realių žingsnių, bei kritinės infrastruktūros apsaugos politikos tiek įmonių, tiek valstybiniu mastu. Kodėl teisiškai neįpareigojus įmones saugoti kritines sistemas? Žinoma, link to einama, tačiau kiek per lėtai", - situaciją vertina pašnekovas.
